Pastarosiomis dienomis Lietuvą (kaip ir visą regioną) spaudžia tikra žiema – vietomis fiksuojamos labai žemos temperatūros, kurios daugeliui kelia natūralų klausimą: ar tokios šalnos pagaliau „nukirs“ erkių problemą ir pavasarį jų bus mažiau?
Trumpas atsakymas: vien kelių dienų speigo neužtenka. Erkės nėra tokios trapios, kaip kartais atrodo – jos turi biologinį „išlikimo režimą“, leidžiantį atlaikyti minusą.
Kodėl erkės neišnyksta net po speigo?
Svarbiausia priežastis – diapauzė. Tai vadinamoji biologinė ramybės būsena, kai erkės:
- smarkiai sulėtina medžiagų apykaitą,
- praktiškai nustoja judėti ir maitintis,
- tampa gerokai atsparesnės nepalankioms oro sąlygoms.
Būtent dėl šios priežasties šaltis erkėms nėra automatinė mirties bausmė – dažnai tai tiesiog signalas „užmigti“ ir išlaukti.
Kada erkės „atsibunda“?
Erkės tampa aktyvios ne tada, kai ateina kalendorinis pavasaris, o tada, kai įšyla oras.
Dažniausiai minima riba: apie +4 °C ir aukščiau. Kai tik temperatūra kelias dienas laikosi ties tokiu lygiu, erkės gali vėl judėti ir ieškoti šeimininko – net ir žiemą.
Todėl vis dažniau pasitaiko situacijų, kai erkės aptinkamos sausį ar vasarį, jei įvyksta trumpas atšilimas.
Kiek šalčio reikėtų, kad erkės realiai sumažėtų?
Mitas, kad „užėjo speigas – erkės dingo“, neturi tvirto pagrindo.
Kad šaltis rimčiau paveiktų erkių populiaciją, reikėtų:
- ilgo šalčio laikotarpio, o ne kelių naktų,
- ir gana stabilios, ilgai išliekančios minusinės temperatūros.
Pavyzdinis scenarijus, kuris galėtų turėti didesnį efektą:
maždaug -10 °C ir tokios sąlygos apie 60 dienų iš eilės.
Tokie laikotarpiai Lietuvoje šiais laikais – reta išimtis.
Populiariausi mitai apie erkes (ir kaip yra iš tikrųjų)
1) „Erkės krenta nuo medžių“
Ne. Erkės neužlipa į medžius ir nuo jų nešokinėja.
Realus jų „darbinis aukštis“ – iki maždaug 1–1,5 metro, todėl jos dažniausiai būna:
- aukštoje žolėje,
- krūmuose,
- žemuose medeliuose,
- pakelėse, takelių pakraščiuose.
2) „Erkės įkandimas skauda“
Dažniausiai – ne, todėl ir pavojinga.
Įkandimo metu erkė išskiria seiles su medžiagomis, kurios veikia kaip vietinis nuskausminimas, todėl žmogus gali net nepajusti nieko.
3) „Erkės būna tik miškuose“
Klaida. Miškas tik viena iš vietų.
Erkės puikiai jaučiasi:
- parkuose,
- pievose,
- soduose,
- miesto žaliose zonose,
- prie vandens telkinių, kur drėgniau.
4) „Erkes traukia ryškios spalvos“
Ne. Erkės beveik nemato kaip mes.
Jos orientuojasi pagal vadinamąjį Halerio organą – tai jų „jutiklis“, padedantis aptikti:
- žmogaus ar gyvūno iškvepiamą CO₂,
- šilumą,
- judesį ir vibracijas.
Ką tai reiškia praktiškai?
Net jei šią žiemą buvo kelių dienų ar savaitės speigas, pavasarį erkių vis tiek bus. Geriausia taktika – ne tikėtis, kad jas „išspręs žiema“, o ruoštis:
- apžiūrėti kūną po pasivaikščiojimų,
- naudoti repelentus,
- pasirūpinti augintinių apsauga,
- svarstyti skiepą nuo erkinio encefalito (čia jau asmeninis sprendimas su gydytoju).
