Vos per vieną parą Saulė surengė reiškinį, kuris net kosminių orų stebėtojus privertė suklusti: užfiksuoti net 27 energijos pliūpsniai, tarp jų – keturi itin galingi X klasės žybsniai. Tokia aktyvumo banga dažniausiai nereiškia pavienio incidento. Priešingai – tai gali būti ženklas, kad į Žemės pusę atsisuka ypač aktyvi dėmių grupė, galinti artimiausiomis dienomis sukelti naujus žybsnius, vainikinės masės išmetimus ir net sutrikdyti komunikacijos bei navigacijos sistemas.
Vasario pradžia kosmose prasidėjo neįprastai audringai. NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo keturių labai galingų Saulės žybsnių seriją, o bendras blyksnių skaičius per 24 valandas pasiekė 27. Tai nėra įprasta statistika net aktyvesniais Saulės periodais, todėl situaciją akylai seka ir JAV kosminių orų prognozavimo institucijos.
Saulės žybsniai – tai staigūs, itin galingi energijos pliūpsniai, kylantys žvaigždės atmosferoje, kai įtempti magnetiniai laukai tarsi „atsiriša“ ir išlaisvina milžinišką energijos kiekį. Kuo intensyvesnis blyksnis, tuo didesnė rizika, kad jo sukeltas spinduliuotės šuolis paveiks Žemę: nuo trumpalaikių radijo ryšio trikdžių iki navigacijos signalų netikslumų ar net elektros infrastruktūros problemų ekstremaliais atvejais.
23 M klasės ir 4 X klasės blyksniai – per vieną parą
Rekordinis aktyvumas buvo susietas su vadinamuoju aktyviuoju 4366 regionu. Būtent jis nuo sekmadienio iki pirmadienio, vasario 1–2 dienomis, sugeneravo didžiąją dalį blyksnių: užfiksuoti 23 M klasės ir net 4 X klasės žybsniai.
M klasė laikoma stipria, galinčia sukelti radijo ryšio ar navigacijos sutrikimus, tačiau X klasė jau yra pati aukščiausia kategorija – tai žybsniai, kurie gali „išmušti“ ryšį didelėse teritorijose, trikdyti palydovų darbą ir sukelti geomagnetines audras, jei lydimi papildomų reiškinių.
Žybsnių galia vertinama taip: raidė rodo kategoriją, o skaičius – santykinį stiprumą. Kitaip tariant, X8 yra ne šiaip „stiprus“ – tai vienas iš tų blyksnių, kurie kosminių orų specialistams automatiškai įsijungia kaip raudonas signalas.
X8.1 – stipriausias nuo 2024 m. spalio
Pirmasis stiprus žybsnis vasario 1-ąją buvo užfiksuotas 12:33 UTC ir įvertintas kaip X1.0. Tačiau tikrasis „smūgis“ įvyko vėliau – 23:37 UTC, kai fiksuotas žybsnis X8.1. Tai buvo galingiausias Saulės protrūkis nuo 2024 metų spalio, o bendrame stebėjimų kontekste jis įvardijamas kaip vienas iš ryškiausių pastarųjų metų blyksnių.
Vėliau sekė dar du X klasės reiškiniai: vasario 2 d. 00:36 UTC užregistruotas X2.8, o 08:14 UTC – X1.6. Tokia seka yra svarbi ne tik dėl skaičių, bet ir dėl ritmo: jei aktyvus regionas „šaudo“ taip tankiai, tai dažnai reiškia, kad magnetinės struktūros ten yra nestabilios ir gali paleisti dar galingesnius reiškinius.
The Sun emitted four strong solar flares on Feb 1. and Feb. 2. The flares peaked at 7:33 a.m. ET, 6:37 p.m. ET, and 7:36 p.m. ET on Feb. 1, and 3:14 a.m. ET on Feb. 2. NASA’s Solar Dynamics Observatory captured images of the events, which were classified as X1.0, X8.1, X2.8, and… pic.twitter.com/Wm6V18xC6B
— NASA Space Alerts (@NASASpaceAlerts) February 2, 2026
Viskas kilo iš vieno šaltinio – aktyvios dėmių grupės
Visi keturi X klasės blyksniai kilo iš tos pačios aktyvios Saulės dėmių grupės, žymimos 4366 regionu. Ši grupė dar tik pradėjo savo kelionę per Saulės diską žiūrint iš Žemės, o tai kelia papildomą nerimą: kuo ilgiau regionas bus matomas ir „atsuktas“ į mūsų planetos pusę, tuo didesnė tikimybė, kad dalis blyksnių gali turėti tiesioginį poveikį.
NOAA Kosminių orų prognozavimo centras atkreipia dėmesį, kad jei dėmių grupė toliau didės ir išlaikys sudėtingą magnetinę struktūrą, kyla rimta tikimybė, jog sulauksime naujų stiprių žybsnių bei vainikinės masės išmetimų (CME). Pastarieji ir yra tie reiškiniai, kurie dažniausiai „atneša“ geomagnetines audras iki pat Žemės.
Saulės ciklo pikas artėja: pašvaistės gali būti matomos ir vidutinėse platumose
Ekspertai primena, kad dabartinis aktyvumas nėra atsitiktinis. Tai susiję su 25-uoju Saulės ciklu – natūraliu Saulės aktyvumo ritmu, kuris kartojasi maždaug kas 11 metų. Prognozuojama, kad šio ciklo pikas bus pasiektas 2025–2026 metais, todėl tokie epizodai, kaip dabartinis, gali kartotis vis dažniau.
Tai reiškia ne tik didesnę technologinių sutrikimų riziką, bet ir ryškesnius reginius danguje. Jei į Žemę keliaus stipresnių CME banga, geomagnetinės audros gali sustiprėti tiek, kad pašvaistės bus matomos net vidutinėse platumose – kartais net gerokai toliau į pietus nei įprasta.
Kol kas specialistai situaciją stebi, tačiau pati dinamika aiški: Saulė įžengė į savo aktyviausią fazę, o 27 žybsniai per parą – tai signalas, kad artimiausios dienos gali būti ypač įdomios ne tik astronomams, bet ir visiems, kurių kasdienybė priklauso nuo palydovų, ryšio ir navigacijos.
Šaltinis: https://geekweek.interia.pl/kosmos/news-slonce-odpalilo-27-rozblyskow-w-24-godziny-to-dopiero-poczat,nId,22546999
