Kol žiema dar laiko upes sukaustytas tarsi po storu stiklu, po tuo lediniu šarvu jau kaupiasi pavojus, kurio daugelis nemato. Mokslininkai ir hidrologai atvirai sako: šiemet situacija kitokia nei pastaraisiais metais – ledo sluoksnis storas, ledų kiekis upėse didelis, o bet koks staigesnis atšilimas gali tapti riba tarp įprasto pavasario ir staigių užliejimų. Tai reiškia paprastą dalyką: potvynis šiemet gali būti didesnis, nei esame pratę matyti, o pavojingiausias scenarijus – ne pats vanduo, o ledonešis ir ledų sangrūdos, galinčios per kelias valandas „pakelti“ upę virš ribos.
Upės sukaustytos ledo: kodėl šiemet rizika išskirtinai didelė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys teigia, kad šiuo metu Lietuvos upėse iš esmės stebima gana stabili situacija – vandens lygiai kyla ir krenta nežymiai. Tačiau „stabilu“ nereiškia „saugu“. Didžiausią grėsmę šiemet kelia ledas, nes didžiosios Lietuvos upės – Nemunas, Neris ir jų intakai – didžiąja dalimi yra užšalusios. Kai kur dar išlieka atviros vagos, tačiau laikantis šalčiui ir jos gali būti visiškai padengtos ledo danga.
Ir būtent čia užkoduotas pavojus, kurį daugelis nuvertina: kai ledas formuojasi storas ir vientisas, vėliau jam prireikia vietos judėti. O jei atšilimas ateina staiga, visas per šalčius susidaręs ledas nebesutilps upių vagose. Tuomet prasideda tai, kas hidrologijoje dažnai tampa potvynio „užvedimo mygtuku“ – ledonešis ir sangrūdos.
Lektorius aiškina, kad sankamšos dažniausiai susidaro seklesnėse vietose, ties upių vingiais, salomis, posūkiais, seklumomis. Ledų lytys užkliūva, susigrūda, suformuoja patvankas, o vanduo pradeda kilti ne dėl to, kad jo staiga labai padaugėjo, bet todėl, kad jis nebeturi kur pratekėti.
Didžiausias pavojus – Nemuno žemupyje (ir tai nėra atsitiktinumas)
Istoriškai didžiausias pavasario potvynių pavojus išlieka Nemuno žemupyje. Tai teritorijos, kurios natūraliai susiformavusios kaip užliejamos, todėl dalis jų kasmet pavasarį atsiduria po vandeniu. Tačiau šiemet, pasak specialistų, rizika gali būti gerokai didesnė dėl ypatingai storos ledo dangos. Ledo storis vandens telkiniuose jau dabar siekia apie 20 cm ir daugiau – tai reiškia, kad atšilimas gali sukelti ne pavienius ledo pajudėjimus, o masinį procesą.
Žmonės, gyvenantys prie upių, dažnai klaidingai galvoja, kad jei „kelis metus nieko nebuvo“, vadinasi, taip bus ir toliau. Tačiau hidrologai kartoja: kiekvienais metais potvynis skirtingas – vienais metais jis „ramus“, kitais gali būti netikėtas ir agresyvus, ypač kai susikerta trys dalykai: daug ledo, atšilimas ir intensyvus sniego tirpsmas.
„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Petras Punys primena, kad potvynis nėra vien „blogas dalykas“. Istoriškai ledonešis atlikdavo sanitarinį darbą – valydavo upių vagas. Tačiau per laiką, kai dideli potvyniai tapo retesni, upės vagos apaugo pertekline augalija, dugnai uždumblėjo, o tai tik didina riziką, kad ledai užkliūs ir formuos sangrūdas.
Profesorius mėgsta hidrologų ironiją, paremtą Biblijos motyvu: „Turbūt pirmasis su potvyniu žemėje susidūrė Nojus. Išklausęs Aukščiausiojo neklystančią prognozę, jis priėmė teisingą sprendimą: jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“. Ši mintis iš esmės apibūdina šių metų situaciją: ne viską galima sustabdyti, bet galima pasiruošti.
Kas bus, kai pakils temperatūra: ženklas, nuo kurio viskas prasideda
Paklaustas, koks yra aiškiausias ženklas, rodantis artėjančio potvynio riziką, lektorius R. Baublys pabrėžia oro temperatūrą. Būtent ji lemia sniego tirpsmą, ledo tirpimą ir ledo judėjimą. Intensyvus lietus taip pat prisideda prie proceso, tačiau kol vyrauja žema temperatūra, masinis ledų judėjimas mažai tikėtinas.
Tačiau vos tik temperatūra ims kilti ir susidarys palankios meteorologinės sąlygos, ledas pradės tirpti ir judėti. O kadangi šiemet ledas gausus ir storas, potvynio scenarijus gali būti ne toks, kaip žmonės įpratę matyti per pastarąjį dešimtmetį.
Specialistai atvirai sako: retai pasitaiko žiemų, kai tiek Nemuno vaga, tiek didžioji dalis Neries būna taip sukaustyta ledo. Tai reiškia, kad atšilimas šiemet turės daugiau „medžiagos“ sujudinti. Kuo sparčiau bus šiluma, tuo agresyvesnis gali būti procesas.
Kodėl potvyniai mažėja, bet žala – auga
Dar viena šiuolaikinė problema – net jei potvyniai statistiškai sumažėjo, jų daroma žala kai kuriose vietose didėja. Profesorius P. Punys paaiškina, kad tai susiję su urbanistine plėtra. Paskutiniais dešimtmečiais daugėjo kietų, vandeniui nelaidžių paviršių: asfaltas, betonas, parkingai, trinkelės. Vanduo nebegali susigerti – jis kaupiasi lomose ir įdubose, sukeldamas lokalius užtvinimus net ten, kur upė oficialiai „nepakilo“.
Klimato kaita potvyniams daro įtaką per du pagrindinius veiksnius – oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Todėl net jei pavasarinis potvynis kai kur gali būti mažesnis, paviršinio vandens „chaosas“ miestuose ir priemiesčiuose gali būti didesnis nei anksčiau.
Ką daryti jau dabar: ruoštis blogiausiam, tikėtis geriausio
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir mokslininkai akcentuoja, kad viena didžiausių gyventojų klaidų – neįvertinti potvynio grėsmių, ypač ledonešio. Žmonės linkę pamiršti, kas buvo anksčiau, ir pradeda neatsakingai vertinti riziką, nes „pastaruosius metus nieko nenutiko“. Tačiau potvynis niekada neatsiklausia, ar jūs pasiruošę.
R. Baublys pataria susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais bei potvynių rizikos valdymo planu, kuris taikomas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonams. Tokie žemėlapiai leidžia aiškiai suprasti, kurios teritorijos gali būti užliejamos esant skirtingoms tikimybėms. Svarbus momentas: užliejimai dėl ledo sangrūdų sukeltų patvankų priskiriami didelės tikimybės potvyniams – tai reiškia, kad šiemet tai yra realus ir tikėtinas scenarijus.
Mokslininkai pabrėžia: jei yra didelė potvynio grėsmė, žmogus privalo pasitraukti, palikti upės slėnius ar salpas. Nė viena tvora, sandėliukas ar automobilis nėra verti to, kad rizikuotumėte gyvybe.
Šių metų pavasaris gali būti gražus, bet jis gali būti ir aštrus. Ir kai ledas pajudės – laiko sprendimams bus mažiau, nei daug kas įsivaizduoja.
