Tai, kas dar vakar skambėjo kaip futuristinis scenarijus, „Meta“ vadovo lūpose jau pateikiama kaip realus planas. Markas Zuckerbergas pristatė naują dirbtinio intelekto strategiją, kuri gali iš esmės pakeisti ne tik technologijų sektorių, bet ir patį supratimą, kiek žmonių reikia įmonei veikti. Žinutė paprasta ir kartu bauginanti: ateityje vienas aukštos kvalifikacijos darbuotojas, padedamas dirbtinio intelekto, galės atlikti darbą, kuriam anksčiau reikėjo ištisos komandos.
Kalbėdamas apie naujausius finansinius rezultatus, Mark Zuckerberg neslėpė, kur link juda bendrovė. Pasak jo, „Meta“ jau dabar mato projektus, kuriuos anksčiau vykdė didelės komandos, o šiandien juos valdo vienas itin talentingas specialistas, pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankius. Tikslas aiškus – paversti Meta patraukliausia vieta dirbti būtent tokiems žmonėms ir sumažinti priklausomybę nuo sudėtingų hierarchijų.
Milijardai dirbtiniam intelektui ir plonesnės struktūros
Strategija nėra vien gražūs žodžiai. „Meta“ planuoja šiemet net apie 70 procentų padidinti išlaidas dirbtinio intelekto plėtrai. Pagrindinis akcentas – vadinamieji DI agentai ir programavimo įrankiai, kurie leidžia vienam darbuotojui dirbti greičiau, tiksliau ir savarankiškiau. Kai kuriais atvejais dirbtinis intelektas jau pats generuoja kodo dalis ar padeda spręsti techninius uždavinius, kuriems anksčiau reikėjo kelių inžinierių.
Tuo pačiu „Meta“ kryptingai mažina vidurinės grandies vadovų sluoksnius ir supaprastina organizacinę struktūrą. Idėja paprasta: mažiau tarpininkų, daugiau tiesiogiai kuriančių žmonių, kuriuos „pastiprina“ algoritmai.
Paradoksas: produktyvumas auga, darbuotojų – taip pat
Čia išryškėja įdomus prieštaravimas. Nors Zuckerbergas teigia, kad vienas darbuotojas dabar gali nuveikti tiek, kiek anksčiau visa komanda, „Meta“ darbuotojų skaičius per metus išaugo apie 6 procentus. Bendrovės finansų vadovė Susan Li aiškina tai paprastai – kova dėl geriausių talentų tampa dar aršesnė, todėl į juos investuojama agresyviai.
Tai leidžia suprasti, kad dirbtinis intelektas kol kas nereiškia masinių atleidimų „čia ir dabar“, bet keičia patį darbo pobūdį: mažiau žmonių, atliekančių rutiną, ir daugiau itin kvalifikuotų specialistų, valdančių sudėtingus įrankius.
„Meta“ – ne vienintelė, kuri spaudžia šį mygtuką
Zuckerbergo planas nėra pavienis eksperimentas. Panašia kryptimi jau juda ir kiti technologijų gigantai. Sundar Pichai paskelbė, kad Google sumažino vadovų skaičių dešimtadaliu. Amazon ir Intel taip pat supaprastino valdymo struktūras, o „Amazon“ neseniai pranešė apie dešimčių tūkstančių darbo vietų panaikinimą.
Net SAP vadovas viešai svarsto, kad artimiausiais metais dirbtinis intelektas gali paversti klaviatūrą beveik nebereikalinga – užduotys bus vykdomos balsu ar per automatizuotas sistemas.
2026-ieji gali tapti lūžio metais
Technologijų vadovai vis garsiau kalba apie tai, kas dar neseniai atrodė „neįmanoma be dirbtinio intelekto“. Jei šios prognozės išsipildys, iki 2026 metų darbo rinka gali atrodyti visiškai kitaip: mažiau komandų, mažiau vadovų, bet gerokai daugiau atsakomybės vienam žmogui.
Zuckerbergo vizija siunčia aiškią, nors ir nemalonią žinutę: ateityje išliks ne tie, kurių daug, o tie, kurie moka dirbti kartu su dirbtiniu intelektu. O įmonėms tai reiškia ne evoliuciją, o tylų, bet labai gilų perversmą.
