Tai ne mokslinė fantastika ir ne teorinė baimė. Mokslininkai jau šiandien gana tiksliai žino, kas laukia Žemės ateityje. Atsakymas niūrus: mūsų planeta pamažu praras gyvybę, taps negyva ir galiausiai bus sunaikinta kartu su visa dabartine Saulės sistema. BBC dokumentikoje pateikti skaičiavimai rodo, kad Žemės pabaiga prasidės gerokai anksčiau, nei Saulė taps raudonąja milžine – o paskutiniai etapai bus negailestingi.
Mūsų planetos likimas yra neatskiriamai susijęs su Saulė – žvaigžde, kuri jau dabar lėtai, bet nuosekliai keičiasi. Nors žmogaus gyvenimo masteliu ji atrodo stabili, kosminiais laiko matais Saulė sensta, kaista ir vis labiau ardo subtilią pusiausvyrą, leidžiančią egzistuoti gyvybei Žemė.
Tobula pusiausvyra, kuri nebus amžina
Žemė išskirtinė tuo, kad milijardus metų sugebėjo išlaikyti skystą vandenį, stabilų klimatą ir atmosferą. Tam susiklostė reta sąlygų kombinacija: tinkamas planetos dydis, aktyvi geologija, apsauginė atmosfera ir nuolatinė Saulės energija. Visa tai leido atsirasti sudėtingai gyvybei, miškams, vandenynams ir civilizacijoms.
Tačiau ši pusiausvyra – laikina. Saulei palaipsniui ryškėjant, jos skleidžiama energija didės. Iš pradžių tai reikš lėtą, bet neišvengiamą temperatūros kilimą, klimato chaoso stiprėjimą ir vis dažnesnius ekstremalius reiškinius.
Pirmasis smūgis – augalijos žlugimas
Moksliniai modeliai rodo, kad per artimiausią milijardą metų Žemėje pradės nykti augalija. Dėl kylančios temperatūros ir sutrikusio klimato augalai nebesugebės efektyviai vykdyti fotosintezės. Tai bus lūžio taškas – augalai yra pagrindinis deguonies šaltinis.
Kai jie ims nykti, deguonies lygis atmosferoje pradės staigiai kristi. Sudėtingos gyvybės formos, įskaitant gyvūnus ir žmones, tokiose sąlygose išgyventi nebegalės. Žemė liks tik su paprastais mikroorganizmais, o ir jų egzistavimas bus laikinas.
Žemė virs Veneros tipo pragaru
Gyvybei tinkamo periodo pabaigoje mūsų planeta pradės priminti Venera arba Marsas. Atmosfera taps tanki, prisotinta anglies dioksido, vandenynai išgaruos, o paviršius virs sausa, įkaitusia dykuma. Tai bus pasaulis be vandens, be žalumos ir be gyvybės.
Ši būsena tęsis milijardus metų, kol Saulė pasieks paskutinį savo evoliucijos etapą.
Raudonoji milžinė ir galutinis nuosprendis
Po maždaug 5 milijardų metų Saulė išseks branduolyje esantį vandenilį ir išsipūs į raudonąją milžinę. Jos spindulys išsiplės taip smarkiai, kad bus praryti Merkurijus ir Venera. Dėl Žemės likimo mokslininkai vis dar diskutuoja – kai kurie modeliai rodo, kad planeta gali išvengti tiesioginio prarijimo.
Tačiau tai – menka paguoda. Net jei Žemė fiziškai išliks, ji bus visiškai negyva, be atmosferos ir be bet kokių sąlygų egzistuoti gyvybei.
Saulės sistemos pabaiga, kokią ją žinome
Po raudonosios milžinės fazės Saulė nusimes išorinius sluoksnius, o likusios vidinės planetos virs negyvais, tuščiais kūnais. Gyvybės istorija, trukusi milijardus metų, taps tik kosmine atmintimi.
Mokslininkai pabrėžia: Žemės stabilumas – itin retas reiškinys visatoje. Būtent todėl dabartinis laikotarpis, kuriame egzistuoja sudėtinga gyvybė, yra neįkainojamas ir trumpas kosminiu masteliu.
Tai, kas mūsų laukia po 5 milijardų metų, neišvengiama. O ši žinia – ne apie baimę, o apie suvokimą, kokia trapi ir laikina yra planeta, kurią šiandien vadiname namais.
Košmarą susapnavai mindaugeli… Prieš miegą mažiau vartok…ir viskas bus ok