Tai, kas dar visai neseniai buvo laikoma praeities technologija, šiandien vėl tampa vienu svarbiausių Europos energetikos ramsčių. Naujausi duomenys rodo aiškią kryptį – branduolinė energija Europos Sąjungoje ne tik grįžo, bet ir sparčiai stiprina savo pozicijas. Gamyba auga antrus metus iš eilės, o atominės elektrinės šiandien maitina beveik kas ketvirtą europiečių sunaudojamą kilovatvalandę.
Praėjusiais metais 12 Europos Sąjungos valstybių atominės elektrinės pagamino 649,5 tūkst. gigavatvalandžių elektros energijos. Tai beveik 5 procentais daugiau nei metais anksčiau ir aiškus signalas, kad po 2022-ųjų nuosmukio sektorius perėjo į augimo fazę. Šiuo metu branduolinė energija sudaro apie 23,3 proc. visos ES elektros gamybos, o tai reiškia, kad be jos stabilus Europos elektros tinklas jau sunkiai įsivaizduojamas.
Stabilumas, kurio Europai dabar reikia labiausiai
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad branduolinė energija tampa vis svarbesnė ne dėl ideologijos, o dėl praktikos. Skirtingai nei saulės ar vėjo jėgainės, atominės elektrinės nepriklauso nuo oro sąlygų ir gali tiekti energiją ištisą parą. Būtent tai daro jas itin patrauklias geopolitinio nestabilumo, kainų svyravimų ir augančio elektros poreikio laikotarpiu.
Europos kontekste tai reiškia vieną dalyką – branduolinė energetika vėl laikoma patikimu „baziniu“ šaltiniu, galinčiu užtikrinti tiek pramonės, tiek gyventojų poreikius.
Prancūzija tempia visą žemyną
Kalbant apie skaičius, absoliuti lyderė išlieka Prancūzija. Ji viena pagamina net 58,6 proc. visos ES branduolinės energijos – apie 380 451 gigavatvalandę per metus. Tai reiškia, kad Prancūzijos elektrinių darbas turi tiesioginę įtaką viso regiono energetiniam stabilumui.
Antroje vietoje rikiuojasi Ispanija, pagaminusi 54 510 GWh, vos nuo jos atsilieka Švedija su daugiau nei 50 000 GWh. Tarp lyderių taip pat tvirtai laikosi Suomija, kurios atominės elektrinės per metus pagamino 32 599 GWh. Šios šalys sudaro branduolinį Europos energetikos branduolį, ant kurio laikosi didelė dalis žemyno elektros tiekimo.
Kur augimas sparčiausias
Didžiausią proveržį per pastaruosius metus pademonstravo vėlgi Prancūzija – jos branduolinės energijos gamyba šoktelėjo net 12,5 proc. Tai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs bendrą ES rodiklių kilimą.
Augimas fiksuotas ir kitose šalyse. Švedijoje gamyba padidėjo 4,5 proc., o Slovėnija užfiksavo 4,2 proc. augimą. Šie skaičiai rodo, kad valstybės ne tik kalba apie energetinį saugumą, bet ir realiai maksimaliai išnaudoja jau turimus branduolinius pajėgumus.
Ką tai reiškia Lietuvai ir visai Europai
Nors Lietuva pati branduolinės elektros negamina, auganti gamyba Europoje tiesiogiai veikia ir mūsų regioną – nuo kainų stabilumo iki elektros importo saugumo. Branduolinės energetikos renesansas signalizuoja, kad Europa vis aiškiau renkasi pragmatišką kelią: mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet kartu turėti patikimą alternatyvą, kai saulė nešviečia, o vėjas nepučia.
Žinutė aiški – branduolinė energija Europoje nebėra „praeities šešėlis“. Ji vėl tampa strateginiu pasirinkimu, be kurio žemyno energetinis saugumas būtų gerokai trapesnis.
Kas yra keisčiausia kad dauguma žmonių nenori ar bijo žinoti tiesą.Jie bijo ir smerkia kitus kurie turi didesnį supratima apie pasaulinius įvykius.Va jeigu pasakys LRT. televizorius vadinasi tai tikra ir vienintelė tiesa.Sunku suvokti įsitikinimą kad yra tik viena tiesa ir jeigu kažkas pasako kad gal būt yra ir kitokie faktai tu būsi pasmerktas.