Blynai šiandien kepami greitai, dažnai ir be didesnio susimąstymo. Sumaišai, išpili, apverti. Tačiau rezultatas dažnai nuvilia – blynas sunkus, kietas, greitai atšąla ir neturi to skonio, kuris siejasi su vaikyste. Močiutės blynai buvo kitokie ne todėl, kad jos turėjo stebuklingų produktų, o todėl, kad jos laikėsi kelių principų, kuriuos mes šiandien tiesiog pamiršome.
Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis šiandien, – skuba. Močiutės niekada nekepdavo blynų „iš karto“. Tešla turėjo pastovėti, ingredientai – susijungti, o pati keptuvė – tinkamai įkaisti. Blynas buvo kantrybės rezultatas, o ne greitas sprendimas.
Miltai – ne tik fonas, o pusė rezultato
Močiutės visada sijodavo miltus. Ne dėl tvarkos, o dėl struktūros. Persijoti miltai prisotinami oro, todėl tešla tampa lengvesnė, o blynas – poringas. Be šio žingsnio blynas bus sunkus, net jei laikysitės visų kitų taisyklių.
Pienas suteikia švelnumo, bet vien jo nepakanka. Senose virtuvėse dažnai buvo naudojamas nedidelis kiekis vandens, o kartais – ir lengvai gazuoto. Tai ne mada, o fizika: burbuliukai kepant plečiasi ir sukuria tą ažūrinę struktūrą, kurią daugelis prisimena iš vaikystės.
Kiaušiniai: mažiau yra daugiau
Per daug kiaušinių – viena dažniausių klaidų. Kiaušinių baltymai kietina tešlą, todėl blynas tampa standus. Močiutės tai jautė iš akies ir niekada nepadaugindavo. Du kiaušiniai pusei litro skysčio – klasika, kurios neverta laužyti.
Be druskos blynas būna plokščias. Net jei jis saldus. Nedidelis kiekis druskos išryškina cukrų, sviesto skonį ir miltų aromatą. Tai sena virtuvės taisyklė, kuri šiandien dažnai ignoruojama.
Ingredientai
Šiam receptui reikia paprastų, bet teisingai naudojamų produktų. Jokios chemijos, jokio pertekliaus.
- 500 ml riebaus pieno
- 100 ml gazuoto vandens (nebūtina, bet labai rekomenduojama)
- 200 g kvietinių miltų
- 2 kiaušiniai
- 1,5 valg. šaukšto cukraus
- ½ arbatinio šaukštelio druskos
- 2 valg. šaukštai aliejaus tešlai
- Šiek tiek aliejaus arba sviesto keptuvei
Kaip paruošti tešlą, kad blynas nelūžtų
Kiaušiniai išplakami su cukrumi ir druska, kol masė tampa šviesesnė. Pienas turi būti kambario temperatūros – šaltas pienas sugadina struktūrą. Supilama pusė pieno, išmaišoma, tada dalimis suberiami persijoti miltai. Tik tada pilamas likęs pienas ir galiausiai – gazuotas vanduo. Aliejus įmaišomas pačioje pabaigoje.
Tešla turi būti skysta, lengvai tekanti, bet ne vandeninga. Ji paliekama pastovėti bent 20–30 minučių. Šis žingsnis yra būtinas.
Kodėl tešla turi „pailsėti“
Per šį laiką miltai sugeria skystį, glitimas atsipalaiduoja, o kepant blynas tampa elastingas. Praleidus šį etapą, blynas trūks ir lips prie keptuvės.
Kepimas – ne ant maksimalios ugnies
Keptuvė turi būti gerai įkaitusi, bet ne svilinanti. Pirmasis blynas dažnai būna nesėkmingas – jis paruošia paviršių. Vėliau blynai kepa greitai, tolygiai, su gražiais nėriniuotais kraštais.
Kodėl močiutės blynai kvepėjo kitaip
Todėl, kad jie buvo kepami be skubėjimo. Be telefono rankoje. Be „dar greičiau“. Tai buvo laikas virtuvėje, kuris turėjo savo tempą.
Ir būtent todėl tas skonis iki šiol atrodo nepakartojamas.
