Ilgai trunkantys stiprūs šalčiai Baltijos regione vėl pakurstė seną baimę – ar energijos ištekliai atlaikys, jei žiema užsitęs, o temperatūra ir toliau laikysis žemiau normos. Latvijoje jau dabar juntamas malkų, briketų ir granulių stygius: prekybos vietose šios kuro rūšys periodiškai dingsta iš lentynų, o gyventojų nerimas auga. Tačiau ar tai tik emocinė reakcija į neįprastą žiemą, ar realus signalas, kad sistema gali neatlaikyti?
Pastaraisiais metais Latvija nebuvo susidūrusi su tokio ilgio ir intensyvumo šalčiais, todėl dabartinė situacija tapo rimtu testu visam energetikos sektoriui. Klausimai kyla ne tik dėl kietojo kuro, bet ir dėl elektros, gamtinių dujų bei biomasės – ar pakaks išteklių, ar kainos nešoks aukštyn, o svarbiausia – ar namų ūkiai ir verslas bus apsaugoti nuo staigaus finansinio smūgio.
Elektros rinka balansuoja, bet krizės požymių kol kas nėra
Nepaisant matomo elektros kainų šuolio, energetikos pareigūnai pabrėžia – situacija nėra išskirtinė. Vidutinė elektros energijos kaina sausio mėnesį iš esmės sutapo su tuo lygiu, kuris buvo fiksuotas 2025 m. vasarį, siekdama apie 150 eurų už megavatvalandę. Elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse taip pat išliko panašios, o tai reiškia, kad sistema veikia pagal įprastą žiemos scenarijų.
Esminis veiksnys – atsinaujinančios energetikos plėtra. Augant saulės ir vėjo energijos pajėgumams, tikimasi, kad jau artimiausiais mėnesiais elektros kainos ims slūgti, kaip tai nutiko ir praėjusiais metais. Būtent todėl šiuo metu nematoma jokio pagrindo peržiūrėti fiksuotos kainos elektros sutarčių, kuriomis naudojasi apie 90 procentų namų ūkių ir daugiau nei pusė įmonių.
Biomasė: deficito baimė neatitinka realybės
Nors gyventojai akivaizdžiai jaučia malkų ir granulių trūkumą mažmeninėje rinkoje, didmeniniai skaičiai piešia kitokį vaizdą. Medienos biomasės – ypač medžio drožlių – kainos 2026 m. sausį išliko praktiškai tame pačiame lygyje kaip ir 2025 m., siekdamos apie 24–25 eurus už megavatvalandę. Dar daugiau – lyginant sausio savaites, fiksuotas net kelių procentų kainos sumažėjimas.
Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo, kad kainų svyravimai tarp vasaros ir šildymo sezono jau kelerius metus yra beveik identiški. Vasarą kainos laikosi apie 20 eurų už megavatvalandę, o žiemą nuosaikiai pakyla iki 24–25 eurų. Tokie pokyčiai laikomi normaliu rinkos ritmu, o pati biomasės rinka vertinama kaip konkurencinga ir stabili, be požymių, jog ištekliai būtų sutelkti kelių tiekėjų rankose.
Gamtinės dujos: kainos kyla, bet atsargos ramina
Didžiausias nerimas kyla dėl gamtinių dujų, ypač stebint staigesnius kainų šuolius didmeninėje rinkoje. Sausio pabaigoje TTF biržoje dujų kaina pakilo iki beveik 39 eurų už megavatvalandę, tai yra daugiau nei trečdaliu viršijo gruodžio pabaigos lygį. Vis dėlto, lyginant su praėjusiais metais, dabartinės kainos išlieka mažesnės, o svyravimų amplitudė – net siauresnė nei ankstesnio šildymo sezono metu.
Dar svarbesnis faktorius – atsargos. Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje šiuo metu sukaupta apie 8,5 TWh dujų, tai sudaro beveik pusę įpurškimo sezono pabaigoje turėtų atsargų. Atsižvelgiant į Latvijos metinį suvartojimą, šis kiekis prilygsta beveik visiems šalies metiniams poreikiams, o papildomos saugos atsargos leistų Rygos šiluminėms elektrinėms dirbti maksimaliu režimu apie 100 dienų.
Be to, Baltijos regionas gauna dujas ne tik iš saugyklų, bet ir per suskystintų gamtinių dujų terminalus, o srautai iš Lietuvos šiuo metu prilygsta didžiausių elektrinių suvartojimui. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad net ir užsitęsus šalčiams dujų deficitas regione šiuo metu negresia.
Sąskaitos augs, bet ne dėl kainų šoko
Nors sausio ir vasario elektros sąskaitos daugeliui gyventojų bus didesnės, pagrindinė priežastis – padidėjęs vartojimas, o ne drastiškas kainų šuolis. Dauguma namų ūkių yra apsaugoti fiksuotomis kainomis, todėl didmeniniai svyravimai jų tiesiogiai nepalies. Panaši situacija ir su gamtinėmis dujomis – mažmeninės kainos išliko stabilios, o prekybininkai kol kas nemato pagrindo jas peržiūrėti.
Ką daryti pažeidžiamiausiems?
Energetikos institucijos pripažįsta, kad didžiausia rizika tenka mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau pabrėžia – problema kyla ne dėl rinkos griūties, o dėl sezoniškai išaugusių išlaidų. Todėl efektyviausia paramos forma laikomos tikslinės būsto išmokos per savivaldybes, o ne plataus masto kainų kompensacijos.
Mediena išliks – draudimų nebus
Galiausiai, kalbos apie galimus malkomis kūrenamų sistemų draudimus kol kas lieka politinių diskusijų lygmenyje. Latvijos pozicija aiški – biomasė ir malkos išliks svarbia energetikos dalimi ir po 2030 metų, ypač kaip vietinis ir energetinį saugumą stiprinantis išteklius. Vienintelė jautri tema – jų naudojimas tankiai apgyvendintuose miestuose, kur oro tarša tampa vis rimtesniu iššūkiu.
Išvada viena: nors žiema spaudžia, o lentynos su malkomis tuštėja, energetinė sistema kol kas laikosi. Tikrasis išbandymas – ne išteklių trūkumas, o gyventojų kantrybė ir gebėjimas atlaikyti ilgą, šaltą sezoną be panikos.
Šaltinis: https://nra.lv/neatkariga/intervijas/513328-vai-sals-iztuksos-energoresursus.htm
