Tai, kas šią žiemą atrodė kaip varginantis šaltis ir alinanti sniego danga, pavasarį gali virsti netikėta dovana. Lietuva šiuo metu gyvena retą hidrologinį scenarijų, kurio nebuvo matyti jau daug metų: stora ir ilgai išsilaikiusi sniego danga suteikia realią galimybę į pavasarį įžengti be įprasto sausros signalo. Tačiau kartu tai kelia ir kitą, daug pavojingesnį klausimą – ar staigus atšilimas nepervers situacijos į priešingą kraštutinumą?
Pastaraisiais metais Lietuva nuolat susidurdavo su tuo pačiu ciklu: švelnios, beveik besniegės žiemos, sausas pavasaris, nusekusios upės, išsekę gruntiniai vandenys ir jau ankstyvą sezoną skelbiami perspėjimai apie hidrologinę sausrą. Šiemet situacija iš esmės kitokia. Didelę šalies dalį dengiantis storas sniego sluoksnis sukaupė reikšmingą vandens rezervą, kuris, tinkamai ištirpęs, galėtų pagerinti dirvožemio drėgmę, atkurti gruntinio vandens atsargas ir suteikti tvirtesnį startą visam vegetacijos sezonui.
Hidrologai atkreipia dėmesį, kad tokios sąlygos Lietuvoje tampa vis retesnės. Ilgą laiką išsilaikiusi sniego danga reiškia, jog vanduo nebuvo „prarastas“ žiemą, o sukauptas ir laukia pavasario. Jei tirpsmas vyks palaipsniui, tai gali būti pirmi metai per ilgą laiką, kai pavasario pradžioje nebus pagrindo kalbėti apie hidrologinės sausros grėsmę.
Tačiau pavasaris gali smogti ir kitu veidu
Optimistinį vaizdą temdo vienas esminis veiksnys – temperatūros kilimo greitis. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuotos itin žemos temperatūros, kai kur naktimis kritusios gerokai žemiau –20 laipsnių. Tačiau prognozės rodo, kad šis šaltis gali pasitraukti greitai ir be pereinamojo laikotarpio. Jei naktimis temperatūra pradės kilti iki teigiamų reikšmių, o dienomis šoktels iki 7–8 laipsnių šilumos, sniego tirpsmas gali tapti per intensyvus.
Tokiu atveju vietoj lėto ir naudingo vandens įsigėrimo į dirvožemį Lietuva gali susidurti su kita problema – staigiu paviršinių vandenų antplūdžiu. Upės, grioviai ir melioracijos sistemos ne visur yra pritaikytos greitam didelio vandens kiekio priėmimui. Dėl to kyla vietinių užliejimų ir trumpalaikių potvynių rizika, ypač žemesnėse vietovėse, prie upių slėnių ir urbanizuotose teritorijose, kur natūralus vandens nutekėjimas ribotas.
Du scenarijai, nuo kurių priklausys visas sezonas
Specialistai išskiria du pagrindinius scenarijus, nuo kurių priklausys, ar šis pavasaris bus išgelbėjimas, ar naujas išbandymas. Pirmasis – lėtas, „klasikinis“ atlydys. Tai situacija, kai naktimis temperatūra dar trumpam nukrenta žemiau nulio, o dienomis pakyla vos keliais laipsniais. Tokiomis sąlygomis sniegas tirpsta palaipsniui, vanduo spėja susigerti į dirvožemį, papildyti gruntinius vandenis ir sumažinti sausros riziką vasaros pradžioje. Hidrologų vertinimu, tai būtų beveik idealus variantas, apie kurį pastaraisiais metais buvo galima tik pasvajoti.
Antrasis scenarijus – staigus atšilimas. Jam būdingas greitas temperatūros šuolis, kai sniegas pradeda tirpti masiškai, o upėse dar laikosi ledas. Tokiu atveju gali formuotis ledo sangrūdos, kurios blokuoja vandens tėkmę ir sukelia staigų vandens lygio kilimą. Tokios situacijos ypač pavojingos mažesnėse upėse ir vietovėse, kur vagos siauros, o pakrantės – tankiai apgyvendintos. Net jei potvyniai būtų lokalūs, jie galėtų pridaryti apčiuopiamos žalos infrastruktūrai ir žemės ūkiui.
Dabartinė padėtis – rami, bet apgaulinga
Šiuo metu didžiojoje Lietuvos dalyje upių vandens lygis laikosi žemo arba vidutinio lygio zonoje. Aukštesni rodikliai fiksuojami tik pavienėse vietose, ir kol kas situacija nekelia pavojaus. Tačiau hidrologai pabrėžia, kad tai gali būti laikina ramybė prieš labai dinamišką periodą. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai pasikeis oro sąlygos ir ar atšilimas bus staigus.
Pirmieji tokie metai – bet be garantijų
Jei gamta pasirinks „lėtą“ scenarijų, 2026-ieji gali tapti išskirtiniai: pavasaris prasidės be sausros įspėjimų, dirvožemis bus geriau prisotintas drėgmės, o vandens balansas – stabilesnis nei pastaraisiais metais. Tai būtų reikšmingas palengvėjimas tiek ūkininkams, tiek visai ekosistemai.
Tačiau jei atšilimas bus per greitas, šis privalumas gali akimirksniu virsti problema. Todėl artimiausios savaitės Lietuvai taps kritinės – jos nulems, ar po žiemos sulauksime ilgai laukto palengvėjimo, ar naujo hidrologinio išbandymo.
