Estijoje fiksuotas dar vienas nerimą keliantis sukčiavimo atvejis atskleidžia, kokie profesionalūs tapo finansiniai nusikaltėliai. Trys žmonės, patikėję suklastotais straipsniais, vizualiai beveik identiškais gerai žinomo naujienų portalo „Delfi“ publikacijoms, per trumpą laiką prarado daugiau nei 66 tūkst. eurų. Teisėsaugos duomenys rodo – schema buvo apgalvota iki smulkmenų, o aukos net neįtarė, kad skaito netikrą turinį.
Policija gavo dviejų 65 metų moterų pareiškimus, kurių istorijos skamba beveik identiškai. Abi jos internete aptiko straipsnius, atrodančius kaip įprasta „Delfi“ investicinė analizė ar rekomendacija. Straipsniuose buvo reklamuojama tariama investicinė platforma, pateikiami „sėkmės pavyzdžiai“, pažadai apie stabilų pelną ir saugumą. Vizualiai – jokio skirtumo nuo tikros žiniasklaidos.
Paskolos, nuotolinė prieiga ir kriptovaliutos – kelias į visišką finansinę katastrofą
Pirmoji auka – 65 metų Talino gyventoja – paspaudė nuorodą į investicinę platformą „taurus-acquisition.com“. Įvedus kontaktinius duomenis, su ja netrukus susisiekė „konsultantai“, kurie veikė profesionaliai, kantriai ir užtikrintai. Moteriai buvo pateiktos aiškios instrukcijos, kurios atrodė visiškai logiškos ir „standartinės“.
Ji užsiregistravo platformoje, įsidiegė nuotolinės prieigos programėlę telefone, atidarė naujas banko sąskaitas ir netgi kreipėsi dėl paskolų. Per trumpą laiką ji pasiskolino daugiau nei 20 tūkst. eurų, o vėliau – dar daugiau lėšų pervedė į nurodytas sąskaitas ir kriptovaliutų pinigines. Kai bandė atsiimti tariamai „uždirbtus“ pinigus, ryšys su platforma nutrūko. Galutiniai nuostoliai – 46 298 eurai.
Antra istorija – ta pati schema, tik kitas miestas
Tą pačią dieną į policiją kreipėsi ir kita 65 metų moteris iš Harju apskrities. Ji taip pat patikėjo netikru „Delfi“ straipsniu, pradėjo nuo simbolinės 250 eurų investicijos ir buvo įtraukta į identišką procesą. Įdiegtos nuotolinės prieigos programos, naujos banko sąskaitos, paskolos – viskas vyko pagal tą patį scenarijų.
Šiuo atveju moteris pasiskolino beveik 15 tūkst. eurų, o bendri nuostoliai siekė daugiau nei 20 tūkst. eurų. Visi pinigai atsidūrė nusikaltėlių rankose – dalis per bankus, dalis per kriptovaliutų pervedimus, kurių atsekti beveik neįmanoma.
Kodėl ši schema tokia pavojinga?
Šis atvejis išsiskiria ne tik prarastomis sumomis, bet ir tuo, kaip tiksliai buvo išnaudotas pasitikėjimas žiniasklaida. Netikri straipsniai buvo sukurti taip, kad paprastam skaitytojui beveik neįmanoma atskirti klastotės nuo originalo. Naudotas tas pats dizainas, šriftai, net stilistika.
Teisėsauga pabrėžia, kad sukčiai vis dažniau nebesiūlo „greito praturtėjimo“ atvirai. Vietoj to jie kuria lėtą, psichologiškai pagrįstą procesą: pradžioje maža suma, tada „sėkmės pojūtis“, galiausiai – spaudimas skolintis ir investuoti daugiau. Kai žmogus supranta, kas vyksta, dažnai būna jau per vėlu.
Šie atvejai dar kartą parodo, kad net gerai informuoti, vyresnio amžiaus žmonės gali tapti itin profesionalių finansinių sukčių aukomis. Vienas paspaudimas ant netikro straipsnio – ir prasideda grandininė reakcija, kuri gali kainuoti viso gyvenimo santaupas.
Šaltinis: https://lnginnorthernbc.ca/2026/02/05/if-you-receive-this-message-on-your-cell-phone-do-not-download-it-this-scam-looks-like-a-fine-and-you-could-lose-money/
