Vos tik Lietuvoje spusteli rimtesnis šaltukas ar iškrenta daugiau sniego, socialiniai tinklai vėl prisipildo komentarų apie „išgalvotą klimato kaitą“. „Kur tas jūsų atšilimas?“, „Pažiūrėkit pro langą“, „Anksčiau irgi būdavo žiemos“ – tokios frazės kasmet kartojasi po naujienų portalų straipsniais ir ypač „Facebook“ komentarų skiltyse. Tačiau problema čia ne nuomonėse, o elementariame nesupratime, kuo skiriasi orai ir klimatas.
Lietuvoje šis reiškinys ypač ryškus. Užtenka kelių šaltesnių savaičių, kad viešojoje erdvėje būtų paskelbta „mokslo pabaiga“. Žmonės, neturintys jokio supratimo apie klimatologiją, drąsiai daro globalias išvadas remdamiesi tuo, ką mato savo kieme ar termometre ryte. Tačiau būtent taip gimsta klaidingi mitai.
Orai ir klimatas – ne tas pats, nors Lietuvoje tai nuolat painiojama
Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis komentatorių, – orų painiojimas su klimatu. Orai yra tai, ką jaučiame šiandien, rytoj ar šią savaitę. Klimatas – tai vidutinės oro sąlygos, vertinamos mažiausiai 30 metų laikotarpiu. Kitaip tariant, viena šalta žiema ar net keli vėsesni metai nieko nepasako apie ilgalaikes tendencijas.
Lietuvoje tai ypač svarbu suprasti, nes mūsų regionas pasižymi dideliais temperatūros svyravimais. Vienais metais galime turėti šiltą, beveik be sniego žiemą, kitais – ilgus šalčius. Tačiau žvelgiant į ilgesnę perspektyvą vaizdas aiškus: vidutinė temperatūra kyla.
Ką rodo duomenys Lietuvoje, o ne „jausmas“
Klimato stebėjimai rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinė metinė temperatūra didėjo. Žiemos tampa trumpesnės, pavasariai ateina anksčiau, dažnėja ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos vasarą, tiek staigūs šalčio protrūkiai žiemą. Tai nėra „nuomonė“, o fiksuojami faktai.
Visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos regioną, pastarieji dešimtmečiai buvo šiltesni nei ankstesni. Kiekvienas naujas dešimtmetis nuo praėjusio amžiaus pabaigos buvo šiltesnis už ankstesnį. Šios tendencijos nekeičia nei snieginga savaitė Lietuvoje, nei speigas Skandinavijoje.
Kodėl socialiniuose tinkluose taip lengva suklaidinti
„Facebook“ ir kitos platformos tapo puikia terpe klaidinančiai informacijai. Įspūdingi vaizdai – pusnys, užšalę ežerai ar sniegu padengti medžiai – sukelia emocijas ir greitai plinta. Prie jų pridedami ir komentarai apie „klimato melą“, nors tie vaizdai visiškai nieko neįrodo apie globalias tendencijas.
Pastaruoju metu situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinio intelekto generuoti vaizdai ir vaizdo įrašai. Jie sąmoningai naudojami tam, kad būtų sudarytas įspūdis, jog ekstremalūs reiškiniai yra „nenormalūs“ arba „paneigia mokslą“. Žmonės, neturintys kritinio mąstymo ar žinių, tokį turinį priima kaip įrodymą.
Paradoksas: šaltis neatmeta atšilimo, o kartais jį net paaiškina
Svarbu suprasti ir dar vieną dalyką, kuris Lietuvoje dažnai ignoruojamas. Klimato kaita nereiškia, kad visada bus šilčiau. Šylantis klimatas gali destabilizuoti atmosferos procesus, dėl ko atsiranda staigūs temperatūros šuoliai, neįprasti šalčio epizodai ar intensyvesnės pūgos.
Tai reiškia, kad šaltos žiemos ar staigūs speigai nėra argumentas prieš klimato kaitą. Kai kuriais atvejais jie net atitinka mokslinius modelius, prognozuojančius didesnį orų nepastovumą.
Kodėl Lietuvai svarbu tai suprasti
Klimato kaitos neigimas Lietuvoje nėra tik komentarų problema. Tai tiesiogiai veikia požiūrį į sprendimus – energetiką, žemės ūkį, miestų planavimą, potvynių ir sausrų valdymą. Kai visuomenė remiasi jausmais, o ne faktais, sprendimai tampa trumparegiški.
Todėl kiekvieną kartą, kai kas nors socialiniuose tinkluose rašo „jei lauke šalta, jokio atšilimo nėra“, verta prisiminti paprastą tiesą: klimatas nematuojamas vienu žvilgsniu pro langą. Jis matuojamas dešimtmečiais, duomenimis ir mokslu. Ir tie duomenys Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rodo tą patį – klimato kaita vyksta, nepaisant to, ką tą dieną rodo termometras.
