Kol valdžios institucijos žeria pažadus apie mažesnes sąskaitas ir „žaliąją“ ateitį, vis garsiau girdisi klausimas, apie kurį oficialiose prezentacijose nutylima: kas nutiks, kai elektra tiesiog dings? Naujas Lietuvos energetikos agentūros kvietimas gyventojams investuoti į šilumos siurblius ir siekti A+++ energinio efektyvumo klasės sukėlė ne tik susidomėjimą, bet ir atvirą kritiką. Žinomas apžvalgininkas Audrius Bačiulis viešai pareiškė tai, ką daugelis galvoja, bet nedrįsta pasakyti – tokia kryptis krizės ar karo atveju gali tapti tiesiogine grėsme žmonių saugumui.
LEA paskelbtas kvietimas ragina gyventojus modernizuoti būstus, diegti šilumos siurblius, mažinti energijos sąnaudas ir siekti aukščiausios – A+++ – klasės. Oficialus naratyvas aiškus: efektyvumas, ekologija, mažesnės išlaidos ir pažangus gyvenimas. Tačiau Bačiulis šią viziją vertina ne per gražius skaičius, o per realybės prizmę, kurią jau matėme visai šalia.
Jis atvirai klausia, kiek dar vaizdų iš be elektros likusios ir šalčio kaustomos Ukrainos reikia, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai suprastų akivaizdų dalyką: bet koks šildymo būdas, visiškai priklausomas nuo elektros, gamtos nelaimių atveju yra nepatikimas, o karo atveju – tiesiog mirtinas. Kai nėra elektros, neveikia nei šilumos siurbliai, nei „išmaniosios“ sistemos, nei pažangiausi valdikliai. Lieka šaltis ir bejėgiškumas.
„Tai turi būti laikoma strategine grėsme“
Audrius Bačiulis nesislepia už aptakių formuluočių. Jo teigimu, masinis šilumos siurblių diegimas ir A+++ reikalavimų brukimas turėtų būti įvertinti ne tik kaip energetikos politika, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimas. Jis siūlo tai vadinti strategine grėsme valstybei, nes krizės metu tokie sprendimai palieka žmones visiškai priklausomus nuo vieno energijos šaltinio.
Pasak jo, valstybė turėtų ne skatinti vienintelį „teisingą“ technologinį kelią, o įvesti privalomą reikalavimą kiekvienam namui turėti nepriklausomą, tvarų šilumos šaltinį. Ne elektrinį katilą, ne dar vieną modernų įrenginį, o paprastą, patikrintą per tūkstantmečius sprendimą – krosnį. Taip pat, jo nuomone, būtinas ir rūsys su rimta gelžbetonio perdanga, kuris krizės atveju galėtų tapti ne tik sandėliu, bet ir slėptuve.
Ne katilas, o krosnis – skirtumas, kurio daugelis nesuprato
Po viešo pasisakymo Bačiulis pastebėjo, kad dalis komentatorių visiškai nesuprato jo minties. Todėl jis pabrėžė dar kartą: kalbama ne apie kietojo kuro katilus, kurie taip pat priklausomi nuo elektros siurblių ir automatikos. Kalbama apie krosnį – elementarų, nepriklausomą šilumos šaltinį, kuris veikia visada, kai turi kuo kūrenti.
Jo žodžiais, krosnis yra sprendimas, kurį žmonija naudojo tūkstančius metų ir kuris dar niekada nepavedė tada, kai situacija tampa kritinė. Kai nutrūksta tiekimas, kai sugriūva infrastruktūra, kai „prasideda tikras chaosas“, krosnyje galima deginti viską, kas dega: malkas, durpes, anglis, šiaudus, senus baldus, parketą ar net sodo medžius. Tai nėra gražu ar „žalia“, bet tai yra gyvybės klausimas.
Žalioji ateitis be plano B
Bačiulio kritika atskleidžia platesnę problemą – žaliosios politikos įgyvendinimą be atsarginio plano. Oficialiuose dokumentuose kalbama apie efektyvumą, CO₂ mažinimą ir modernizaciją, tačiau beveik nekalbama apie ekstremalias situacijas. Kas nutiks per ilgalaikį elektros tiekimo sutrikimą? Kaip šildysis žmonės, kurių namai suprojektuoti taip, kad be elektros jie tampa tiesiog šaldytuvais?
Eksperto teigimu, energetinis efektyvumas neturi būti statomas aukščiau už atsparumą krizėms. Namas gali būti A+++ klasės, bet jei jis neturi jokio nepriklausomo šilumos šaltinio, ekstremaliomis sąlygomis jo vertė krenta iki nulio. Tokia politika, pasak jo, kuria ne saugią ateitį, o pavojingą iliuziją.
Šis pasisakymas skamba aštriai, nemaloniai ir nepatogiai, tačiau jis paliečia klausimą, kuris anksčiau ar vėliau taps neišvengiamas. Ar statome namus gražiems sertifikatams, ar žmonių išlikimui? Ir ar „žalioji“ ateitis turi teisę būti kuriama be elementarios atsargos dienai, kai elektra tiesiog nebeįsijungs.


Kartą buvau susidomėjęs šilumos siurblių ir paramą iš apva. Net pasipiktinusi valdžios kvailumo ir idiotisku fanatizmo. Tas fanatizmas ėjo iš AM ministro.Reikalavo sunaikinti kondensacijos dujinį katilą ir įrengti šilumos siurbli, kad gauti paramą.! Kai pasipiktino kažkoks seimo narys, tada reikalavimą sušvelnino. Bet man praėjo noras . Nes šilumos siurbliai yra nesąmonė.
Naujuose kvietimuose nebėra prievolės naikinti turimus katilus, cirkuliaciniam siurbliui reikalingą energiją galima gauti pasistačius generatorių. Nors man tai net neaktualu, turiu ir židinį.
Mano kieto kuro katilui elektros nereikia. Vanduo cirkuliuoja savaime, del temperaturos skirtumo.