1040 eurų už dujinį šildymą, o su geoterminiu – „tik“ 938 eurai: lietuviai atveria sausio sąskaitas ir kraupsta

Šiomis dienomis tūkstančiai Lietuvos gyventojų su nerimu tikrina el. paštą, banko programėles ar savitarnos sistemas, laukdami vieno laiško – sausio mėnesio šildymo sąskaitos. Ši žiema tapo tikru išbandymu: ilgos speigo dienos, rekordiniai šalčiai ir nuolat veikiančios šildymo sistemos akimirksniu pavertė namų ūkio biudžetus trapiu balansu. Pirmosios gautos sąskaitos rodo, kad baimės buvo pagrįstos.

Vienas skaitytojas, pavadinkime jį Mariumi, pasidalijo savo patirtimi – jis gyvena apie 300 kvadratinių metrų ploto individualiame name Lietuvoje. Namas dalinai renovuotas, tačiau dar neapšiltintas. Dalis langų jau pakeista naujais, kita dalis – seni mediniai, todėl šiluma name pasiskirsto netolygiai: vienuose kambariuose komfortiškai šilta, kituose jaučiamas aiškus šalčio dvelksmas.

Namas šildomas gamtinėmis dujomis. Už sausio mėnesį Marius gavo bendrą 1117 eurų sąskaitą už šildymą ir elektrą. Iš jų vien tik dujos, įskaitant PVM, sudarė 1040,92 euro. Suma – pribloškianti, tačiau, kaip pats pripažįsta, visiškai netikėta ji nebuvo. „Jau iš anksto supratome, kad sausis bus brangus. Tokios žiemos nebuvo jau daug metų, tad ir išlaidos atitinkamos“, – sako jis.

Name gyvena ir mažas vaikas, todėl šeima palaiko apie 23 laipsnių temperatūrą. „Taupyti šilumos sąskaita vaiko sveikatos negalime. Laikyti namą vėsų ar gyventi su striukėmis viduje – ne išeitis“, – pabrėžia Marius. Nepaisant visko, jis pripažįsta, kad džiaugiasi bent tuo, jog namas šildomas dujomis, o ne elektra. „Jeigu būtume pasirinkę tik elektrinį šildymą, sąskaita tikriausiai būtų dar skaudesnė. Dabar belieka tikėtis, kad vasaris bus švelnesnis.“

Tačiau kita istorija rodo, kad net modernios technologijos neapsaugo nuo milžiniškų sumų. Kitas individualaus namo savininkas, Arūnas, socialiniuose tinkluose paviešino savo sausio mėnesio sąskaitą ir pakvietė kitus „pasidalinti skausmu“. Jo namas – apie 270 kvadratinių metrų ploto, mūrinis, kaimo vietovėje. Šildymas – geoterminis šilumos siurblys, visa sistema veikia elektra. Šeimoje – šeši asmenys, dalis darbo atliekama iš namų, todėl elektros suvartojimas natūraliai didesnis.

i

Rezultatas – 938,49 euro už sausį. Arūnas atvirai rašo, kad visos sukauptos lėšos šildymui baigėsi dar gruodžio viduryje. Namo sistema – 16 kW galios, ir vienintelė paguoda ta, kad dalį sumos pavyko sumokėti iš anksto. Skirtumas tarp dujinio ir geoterminio šildymo šiame pavyzdyje – vos kiek daugiau nei 100 eurų, o tai verčia daugelį rimtai susimąstyti apie realią „pigesnio šildymo“ naudą ekstremaliomis žiemos sąlygomis.

Tokios sąskaitos – ne pavieniai atvejai. Dėl užsitęsusio šalčio ženkliai išaugo šilumos suvartojimas, o kartu ir komunalinės išlaidos. Tai sukuria didžiulį spaudimą namų ūkių biudžetams, ypač šeimoms su vaikais, didesniu gyvenamuoju plotu ar senesniais, nepakankamai apšiltintais namais.

Atsižvelgdamos į situaciją, kai kurios Lietuvos savivaldybėms pavaldžios šilumos tiekimo įmonės jau svarsto lankstesnius atsiskaitymo sprendimus – galimybę mokėti dalimis ar laikinai netaikyti delspinigių už pavėluotus mokėjimus. Tai tampa būtina priemone, nes vis daugiau gyventojų tiesiog fiziškai nepajėgia iš karto padengti kelių šimtų ar net daugiau nei tūkstančio eurų siekiančių sąskaitų.

Ši žiema aiškiai parodė vieną dalyką: nesvarbu, ar namas šildomas dujomis, ar geoterminiu šilumos siurbliu – esant ekstremaliam šalčiui sąskaitos tampa milžiniškos visiems. Skirtumas tarp technologijų išlieka, tačiau jis nebeatrodo toks dramatiškas, kai kalbama apie beveik keturženkles sumas. Lietuviai vis dažniau dalijasi savo patirtimis ir klausia to paties: ar tikrai pasirinktas šildymo būdas yra toks ekonomiškas, kaip buvo žadėta, kai ateina tikra žiema.