Vokietijos alaus pramonė išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių per pastaruosius dešimtmečius. Praėję metai aludariams buvo itin sunkūs – alaus pardavimai visoje šalyje sumažėjo 5,8 procento, palyginti su ankstesniais metais. Tai nebe pavienis svyravimas, o ilgalaikės ir gilios krizės simptomas, kurią patys pramonės atstovai sieja su laikmečio dvasia, visuomenės senėjimu ir sparčiai besikeičiančiais gėrimo įpročiais.
Pardavimų kritimas tęsiasi jau dešimtmečius
Ypač ryškus nuosmukis fiksuojamas Bavarijoje – regione, kuris tradiciškai laikomas Vokietijos alaus kultūros širdimi. Čia alaus vartojimas per metus sumažėjo 4,5 procento, arba maždaug 800 tūkstančių hektolitrų. Skaičiai kalba patys už save: vidutinis suvartojimas vienam gyventojui dabar siekia 88 litrus per metus, nors prieš penkiasdešimt metų šis rodiklis buvo net 151 litras.
Tai reiškia, kad alaus vartojimas Vokietijoje mažėja jau kelis dešimtmečius iš eilės. Nuo 1993 metų vien Bavarijoje alaus pardavimai susitraukė beveik trečdaliu. Aludarių bendruomenė vis dažniau pripažįsta, kad tai nėra laikinas reiškinys, kurį būtų galima nurašyti orams ar ekonominėms bangoms.
Demografija ir jaunoji karta – esminiai veiksniai
Bavarijos aludarių asociacija pagrindinę problemos šaknį mato demografiniuose pokyčiuose. Asociacijos atstovas Georgas Schneideris atvirai teigia, kad vadinamoji kūdikių bumo karta – žmonės, gimę 1946–1964 metais – pasiekė amžių, kai alkoholio vartojimas natūraliai mažėja arba tampa gerokai saikingesnis.
Dar didesnį nerimą kelia jaunimo elgsena. Jei aštuntajame dešimtmetyje net 85 procentai jaunų vyrų buvo laikomi reguliariais alkoholio vartotojais, šiandien tokių liko vos 39 procentai. Jaunesnės kartos renkasi kitokį gyvenimo būdą, labiau orientuotą į sveikatą, sportą ir savikontrolę. Schneideriui tai sunku priimti, nes jis alus laiko ne tik gėrimu, bet ir socialiniu reiškiniu – „socialiniais klijais“, kurie suburia žmones.
Politika ir sveikatos argumentai
Alaus pramonės atstovai taip pat kritiškai vertina politinį foną. Schneideris primena, kad Vokietija jau viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos tikslą – sumažinti gryno alkoholio vartojimą 10 procentų. Jo nuomone, nepaisant to, alkoholis ir toliau vaizduojamas kaip didelė visuomenės problema, o tai neigiamai veikia alaus įvaizdį.
Ypač daug kritikos sulaukė Bavarijos sveikatos apsaugos ministrė Judith Gerlach, kuri palaiko griežtesnę retoriką alkoholio vartojimo klausimu. Vis dėlto pati ministrė tokius priekaištus atmeta ir pabrėžia, kad moksliniai tyrimai rodo – net ir saikingas alkoholio vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia tam tikrų vėžio formų rizika. Jos teigimu, sveikatos apsaugos politika negali ignoruoti šių faktų, net jei tai nepatogu tradicinėms pramonės šakoms.
Nealkoholinis alus – šviesi išimtis
Vis dėlto ne visa statistika aludarius verčia griebtis už galvos. Nealkoholinio alaus segmentas vystosi visiškai priešinga kryptimi. Praėjusiais metais vien Bavarijoje buvo pagaminta 2,5 milijono hektolitrų nealkoholinio alaus – net 11,5 procento daugiau nei metais anksčiau.
Schneideris nealkoholinį alų vadina rimta alternatyva saldintiems gaiviesiems gėrimams ir pripažįsta, kad būtent čia slypi viena iš nedaugelio augimo galimybių. Tačiau kol kas šio segmento apimtys dar toli gražu neprilygsta tradicinio alaus pardavimams, todėl jis negali kompensuoti bendro rinkos nuosmukio.
Ar alaus rinka dar gali atsigauti?
Nepaisant niūrių skaičių, Bavarijos aludarių asociacijos atstovas nepraranda optimizmo. Pasak jo, alaus rinka jau ne kartą išgyveno krizes ir visada rasdavo būdų prisitaikyti. Jis primena, kad alaus pramonė sugebėjo atsitiesti net po Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų.
Tačiau šiandienos iššūkiai kitokie – tai ne griuvėsiai ar žaliavų trūkumas, o tylus, bet nuoseklus visuomenės elgsenos pasikeitimas. Ar alus sugebės išlikti svarbia Vokietijos kultūros dalimi naujoje, sveikata ir savikontrole grįstoje epochoje, kol kas lieka atviras klausimas.
Šaltinis: https://www.br.de/nachrichten/wirtschaft/bayerns-brauer-in-der-krise-groll-auf-alkoholpolitik,VAMkkTr
