Kai miršta artimas žmogus, gedulas dažnai persipina su būtinybe greitai spręsti labai žemiškus, bet neatidėliotinus klausimus. Vienas pirmųjų – pinigai laidotuvėms, dokumentams, kasdienėms išlaidoms. Natūralu, kad artimiesiems kyla mintis pasinaudoti mirusiojo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, ypač jei žinomi slaptažodžiai arba turima prieiga prie jo telefono.
Tačiau būtent šioje vietoje daugelis padaro klaidą. Tai, kas atrodo kaip logiškas ir net moraliai pateisinamas sprendimas, teisiniu požiūriu gali tapti rimta problema – net jei pinigai naudojami „šeimos reikmėms“.
Kodėl negalima tiesiog prisijungti prie sąskaitos?
Pagal Lietuvos teisę, žmogui mirus, visi jo pinigai, turtas ir teisės automatiškai tampa palikimo dalimi. Tai reiškia, kad iki tol, kol paveldėjimas nėra priimtas oficialiai, turtas turi atskirą teisinį statusą.
Lietuvos civilinis kodeksas aiškiai numato, kad palikimas egzistuoja kaip atskira teisinė visuma, kol įpėdiniai jį priima pas notarą. Iki šio momento net sutuoktinis ar vaikai neturi teisės savavališkai disponuoti mirusiojo pinigais.
Teisininkai dažnai girdi emocingą argumentą:
„Mes kartu gyvenome dešimtmečius – tai juk bendri pinigai.“
Tačiau atsakymas beveik visada tas pats: teisėje emocijos neperrašo procedūrų. Banko sąskaita yra susieta su konkrečiu asmeniu, o ne su šeima.
Kada geri ketinimai tampa nusikaltimu
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai artimieji, vos po mirties, pervedė pinigus iš mirusiojo sąskaitos savo reikmėms – skoloms, laidotuvėms, einamosioms išlaidoms padengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtas prisijungimas prie kito asmens internetinės bankininkystės, net ir po jo mirties, gali būti laikomas neteisėtu mokėjimo priemonės naudojimu. Motyvai – net ir kilnūs – teisinės atsakomybės nepanaikina.
Kitaip tariant, net jei esate vienintelis paveldėtojas, pinigų pervedimas sau iki paveldėjimo procedūros pabaigos gali sukelti teisinių pasekmių.
Ar bankas gali padėti apmokėti laidotuves?
Bankai Lietuvoje laikosi griežtos pozicijos: be paveldėjimo liudijimo lėšos iš sąskaitos neišmokamos. Tačiau egzistuoja viena labai siaura išimtis.
Pavyzdžiui, Swedbank nurodo, kad išimtiniais atvejais, pateikus mirties liudijimą ir oficialią laidojimo paslaugų sąskaitą, bankas gali svarstyti galimybę apmokėti ją tiesiogiai, nepervedant pinigų artimiesiems.
Svarbu suprasti:
- tai nėra garantija,
- kiekvienas atvejis vertinamas individualiai,
- pinigai pervedami paslaugų teikėjui, o ne šeimos nariui.
Skaitmeninis paveldas: nematoma problema
Šiandien palikimas – tai ne tik banko sąskaita. Artimieji vis dažniau susiduria su aktyviomis prenumeratomis, debeto nurašymais, investavimo platformomis ar kriptovaliutų piniginėmis, kurios ir toliau „gyvena savo gyvenimą“, mažindamos sąskaitos likutį.
Be teisinio pagrindo bandyti perimti šias paskyras taip pat rizikinga. Daugeliu atvejų vienintelis saugus kelias – oficialus paveldėjimo procesas.
Ką daryti, jei pinigų reikia čia ir dabar?
Jei laidotuvėms ar pragyvenimui lėšų reikia nedelsiant, Lietuvoje egzistuoja teisėti sprendimai, kurie leidžia išvengti problemų:
- „Sodros“ laidojimo pašalpa – išmokama mirus apdraustajam, pensininkui ar bedarbiui.
- Savivaldybės vienkartinė parama – galima kreiptis į socialinės paramos skyrių pagal gyvenamąją vietą.
- Darbdavio parama – kai kurios įmonės numato išmokas darbuotojams netekus artimo šeimos nario.
Šios priemonės sukurtos būtent tam, kad artimieji nebūtų priversti rizikuoti teisiškai sudėtingais sprendimais pačiu sunkiausiu metu.
Ramybė šiandien – mažiau problemų rytoj
Gedulo laikotarpiu norisi spręsti viską greitai. Tačiau skubėjimas finansiniuose klausimuose gali atnešti dar daugiau streso vėliau. Teisinė sistema šiose situacijose yra griežta, bet aiški: kol nėra paveldėjimo liudijimo – jokio savavališko disponavimo pinigais.
