2026 m. žiemos olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje dar neprasidėjo, tačiau vienas klausimas jau kelia diskusijas – kokia yra reali olimpinio medalio vertė. Blizgantis apdovanojimas sportininkų kakluose simbolizuoja metų metus trukusį darbą, bet pinigine prasme jo kaina gali nuvilti tuos, kurie įsivaizduoja gryno aukso lobį. Oficialių medalių pristatymas Venecijoje atskleidė ne tik jų dizainą, bet ir labai žemišką realybę.
2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpinės žaidynės medaliai išsiskiria dviejų dalių dizainu, simbolizuojančiu ryšį tarp dviejų šeimininkų miestų. Blizgi ir matinė pusės vaizduoja ne tik Milaną ir Kortiną, bet ir dvi medalio puses – matomą triumfą bei nematomą, alinantį kelią iki jo. Tačiau po estetine forma slepiasi kur kas paprastesnė medžiaginė sudėtis.
Aukso medalis, sveriantis 506 gramus, nėra pagamintas iš gryno aukso. Pagal Tarptautinio olimpinio komiteto taisykles jis nulietas iš 999 prabos sidabro ir padengtas šešių gramų gryno aukso sluoksniu. Tai reiškia, kad didžiąją „aukso“ medalio dalį sudaro sidabras. Sidabro medaliai sveria 500 gramų ir yra pagaminti iš to paties 999 prabos sidabro, o bronzos medaliai – 420 gramų svorio – nulieti iš vario.
Skaičiai, kurie gali nustebinti
Įvertinus dabartines tauriųjų metalų kainas, aukso medalio grynoji materialinė vertė siekia maždaug 850–900 eurų. Apie pusę šios sumos sudaro sidabras, kita dalis – vos šeši gramai aukso. Sidabro medalio vertė svyruoja apie 425–450 eurų, o bronzos medalis, nors simboliškai ne mažiau svarbus, pinigine prasme vertas tik kelių eurų.
Palyginus su 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiniais medaliais, skirtumas nedidelis. Tuomet aukso medaliai buvo kiek sunkesni – 529 gramai – ir jų materialinė vertė siekė apie 878 eurus. Taigi Milano–Kortinos apdovanojimai yra šiek tiek lengvesni ir atitinkamai kiek „pigesni“, bent jau žvelgiant į metalų kainas.
Ne auksas, o istorija
Įdomus faktas dažnai griauna mitus: per visą olimpinių žaidynių istoriją aukso medaliai iš gryno aukso buvo pagaminti tik kartą – 1912 m. Stokholmo žaidynėse. Visa kita, ką vadiname „auksu“, iš tiesų yra sidabras su aukso danga. Tai rodo, kad net olimpinė tradicija jau seniai atskyrė simbolinę vertę nuo materialinės.
2026 m. žiemos žaidynėse iš viso bus įteikti 1146 medaliai – tiek olimpinėse, tiek parolimpinėse varžybose. Skaičiai įspūdingi, tačiau kiekvienam sportininkui jo medalis bus vienintelis ir nepakartojamas, nepriklausomai nuo to, ar jo vertė rinkoje siekia kelis šimtus, ar kelis eurus.
Vertė, kurios neįmanoma apskaičiuoti
Galiausiai tampa aišku viena: tikroji olimpinio medalio vertė neturi nieko bendra su tauriųjų metalų biržomis. Ji slypi metuose treniruočių, traumose, aukose ir akimirkose, kai sekundės dalis lemia viską. Todėl nors aukso medalis realiai kainuoja mažiau nei kai kurie laikrodžiai ar telefonai, sportininkui jis reiškia tai, ko neįmanoma nusipirkti – vietą sporto istorijoje.
Ir būtent dėl to olimpinis medalis, nepaisant savo kuklios materialinės vertės, išlieka vienu brangiausių apdovanojimų pasaulyje.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
