Tai turėjo būti įprastas skrydis iš Dubajaus į Rygą. Tačiau 2026 m. vasario 4-oji daliai keleivių virto tikru kantrybės, nervų ir nežinomybės maratonu, kuris baigėsi tik po paros. Keleivių liudijimai rodo vaizdą, kuris kelia rimtų klausimų apie keleivių teisių laikymąsi, komunikaciją ir sprendimus, priimtus jau kritinėse situacijose.
Incidento detalėmis viešai pasidalijo Thomas Straube, kuris savo patirtį aprašė socialiniuose tinkluose. Pasak jo, viskas prasidėjo dar Dubajaus oro uoste. Skrydis BT792, vykdomas bendrovės airBaltic, turėjo išvykti 9.30 val. vietos laiku ir Rygoje nusileisti 14.55 val. Tačiau jau 8.33 val. keleiviai gavo el. laišką apie vėlavimą – naujas išvykimo laikas buvo nustatytas 10.02 val. Prie laiško pridėti dokumentai apie keleivių teises, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, realybėje šios teisės liko tik popieriuje.
Keleiviai į lėktuvą buvo susodinti apie 10 valandą, tačiau vietoje skrydžio jų laukė ilgos valandos ant žemės. Lėktuvas Dubajuje praleido dar keturias valandas, per kurias keleiviams nemokamai buvo pasiūlyta vos pusė stiklinės gėrimo – vieną kartą. Maisto nebuvo. Norintys pavalgyti ar atsigerti daugiau buvo nukreipti į mokamas paslaugas.
Apie 14 valandą lėktuvas pagaliau pakilo, tačiau ne Rygos kryptimi. Skrydis buvo nukreiptas į Bukareštą, apie ką, pasak keleivių, oficialiai pranešta tik pakilimo metu, nors lėktuvo ekranuose maršrutas į Rumuniją buvo matomas dar gerokai anksčiau. Nusileidus Bukarešte paskelbta, kad dėl techninės orlaivio būklės skrydis tęsiamas nebus, visi keleiviai privalo išlipti ir laukti pakaitinio lėktuvo iš Rygos.
Laukimas užsitęsė iki vėlyvo vakaro. Tik apie 23 valandą pakaitinis orlaivis buvo paruoštas skrydžiui, o į Rygą jis pakilo jau po vidurnakčio. Galutinis nusileidimas Latvijos sostinėje įvyko tik apie 2 valandą nakties – praėjus beveik 24 valandoms nuo pirminio planuoto atvykimo laiko.
Pasak Thomas Straube, nusileidimo metu pilotas atsiprašė už nepatogumus, tačiau keleiviams nebuvo suteikta jokios aiškios informacijos apie galimas kompensacijas, veiksmus oro uoste ar tai, kaip ginti savo teises. Būtent tai ir sukėlė didžiausią pasipiktinimą.
Po kelionės keleiviams liko daugiau klausimų nei atsakymų. Kodėl apie skrydį į Bukareštą oficialiai pranešta tik 14 valandą, nors maršrutas ekranuose buvo rodomas anksčiau? Kodėl pakaitinis lėktuvas, kuris, remiantis skrydžių stebėjimo duomenimis, iš Rygos pakilo dar 17.50 val., Bukareštą pasiekė tik po penkių valandų? Kodėl orlaiviui, kuriam jau buvo diagnozuotos degalų tiekimo problemos, Bukarešte papildomai įpilta degalų? Ir svarbiausia – ar keleivių saugumas visais etapais buvo užtikrintas be kompromisų?
Ne mažiau aštrus klausimas – dėl keleivių maitinimo. Pagal galiojančias keleivių vežimo taisykles, esant tokiam ilgam vėlavimui, keleiviai turėjo būti nemokamai aprūpinti maistu. Tačiau, pasak liudijimų, tik tie, kurie aktyviai skundėsi, buvo informuoti, jog gali pateikti kvitus ir vėliau prašyti išlaidų kompensavimo. Kodėl ši informacija nebuvo aiškiai ir viešai pateikta visiems keleiviams – iki šiol neaišku.
Ši istorija dar kartą parodo, kaip greitai įprastas skrydis gali virsti chaosu ir kaip svarbu ne tik techniniai sprendimai, bet ir skaidri, sąžininga komunikacija su keleiviais. Kol kas aišku viena – daliai keleivių kelionė iš Dubajaus į Rygą tapo ne atostogų pabaiga, o 24 valandų kantrybės egzaminu, kurio jie nebuvo pasirengę laikyti.
Šaltinis: https://nra.lv/ekonomika/latvija/513423-airbaltic-reiss-no-dubaijas-uz-rigu-pasazieru-pieredze.htm
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
