Belaidės ausinės šiandien daugeliui tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Jos lydi kelionėse į darbą, sporto salėje, pasivaikščiojimuose ir net dirbant prie kompiuterio. Muzika, tinklalaidės ir vaizdo įrašai pasiekiami akimirksniu, o pats klausymasis atrodo visiškai nekaltas įprotis. Vis dėlto specialistai perspėja – patogumas gali turėti kainą, jei ignoruojamos elementarios klausos apsaugos taisyklės.
Didelis garsumas – tylus klausos priešas
Audiologai, tiriantys klausą ir jos sutrikimus, atkreipia dėmesį, kad pagrindinė rizika slypi ne pačiose ausinėse, o jų naudojimo įpročiuose. Pavojingiausias derinys – didelis garsumo lygis ir ilgas klausymosi laikas.
Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai vystosi lėtai ir nepastebimai. Žmogus nejaučia skausmo, todėl dažnai net neįtaria, kad klausos sistema patiria per didelį krūvį. Pirmieji signalai gali pasirodyti tik po kurio laiko: nuolatinis spengimas ausyse, jausmas, kad aplinkos garsai tapo duslesni, sunkumai suprasti kalbą triukšmingoje aplinkoje.
Būtent šie simptomai, pasak specialistų, dažnai rodo, kad klausos ląstelės jau patyrė pažeidimų.
Žala, kuri kaupiasi nepastebimai
Skirtingai nei staigi trauma, klausos silpnėjimas dėl triukšmo nėra akivaizdus procesas. Jis kaupiasi pamažu. Net jei po garsios muzikos klausymosi diskomfortas praeina, tai dar nereiškia, kad ausys liko visiškai nepaveiktos.
Vidinėje ausyje esančios plaukuotosios ląstelės, atsakingos už garso signalų perdavimą smegenims, yra itin jautrios. Ilgalaikis stiprus garsas gali jas pažeisti, o šios ląstelės neatsinaujina. Tai reiškia, kad dalis klausos praradimų tampa negrįžtami.
Technologijų temomis rašantys žurnalistai ne kartą dalijosi asmeninėmis istorijomis, kai reguliarus ausinių naudojimas dideliu garsumu baigėsi varginančiu spengimu ar padidėjusiu jautrumu garsams. Tokie pasakojimai tik sustiprina gydytojų perspėjimus.
Rizika slypi ne tik garso lygyje
Specialistai pabrėžia, kad svarbus ne vien garsumas. Ilgai nešiojant ausines, keičiasi ir ausies kanalo aplinka. Susidaro šiltesnė, drėgnesnė terpė, kuri gali būti palanki bakterijų dauginimuisi.
Tai didina ausies uždegimų tikimybę, ypač jei ausinės naudojamos sportuojant ar aktyviai judant. Be to, ausinės gali giliau stumti ausų sierą, o tai kai kuriais atvejais sukelia laikino klausos susilpnėjimo pojūtį.
Paradoksalu, tačiau dalis žmonių tokiose situacijose tiesiog padidina garsą, dar labiau apkraudami klausos sistemą.
60/60 taisyklė – paprasta apsauga kasdienybėje
Norint sumažinti galimą žalą, audiologai rekomenduoja laikytis vadinamosios 60/60 taisyklės. Jos esmė itin aiški: klausytis ne didesniu nei 60 proc. garsumu ir ne ilgiau nei 60 minučių be pertraukos.
Po valandos rekomenduojama daryti bent 15–20 minučių pauzę. Tokia pertrauka leidžia klausos sistemai atsistatyti ir sumažina ilgalaikio dirginimo poveikį.
Ekspertai pabrėžia, kad kasdienis ausinių naudojimas savaime nėra pavojingas. Problema prasideda tada, kai aukštas garsumo lygis tampa įpročiu, o kelių valandų klausymasis – norma.
Technologijos jau siūlo įspėjimus
Dalis išmaniųjų telefonų jau turi funkcijas, leidžiančias stebėti klausymosi įpročius. Įrenginiai gali fiksuoti, kiek laiko ir kokiu garsumu vartotojas klausosi turinio, bei pateikti perspėjimus, jei triukšmo lygis tampa potencialiai žalingas.
Nors tokie įspėjimai dažnai ignoruojami, specialistai ragina į juos žiūrėti rimtai. Tai ne bereikalingas trikdis, o bandymas apsaugoti klausą nuo ilgalaikių pasekmių.
Klausa – resursas visam gyvenimui
Gydytojai primena paprastą, bet esminę tiesą: klausos pažeidimai dažnai yra negrįžtami. Skirtingai nei laikinas nuovargis ar peršalimas, klausa ne visada sugrįžta į pradinę būseną.
Todėl prevencija tampa svarbiausia strategija. Kartais pakanka vos kelių pokyčių – šiek tiek mažesnio garsumo, reguliarių pertraukų ir sąmoningesnio technologijų naudojimo.
Belaidės ausinės sukūrė naują komforto standartą. Dabar specialistai vis dažniau primena, kad tikrasis patogumas prasideda ten, kur technologijos dera su atsakingais įpročiais.
Šaltinis: https://plo.vn/ky-nguyen-so/ai-su-dung-tai-nghe-khong-day-cung-nen-biet-quy-tac-nay-post896145.html
