Balzaminis actas daugeliui asocijuojasi su salotomis, mocarela ar keliais lašais ant pomidorų. Tačiau Italijoje jis turi kur kas rimtesnį statusą. Tai ne tik prieskonis, o ištisa tradicija, regioninis pasididžiavimas ir, kaip teigia kai kurie šalininkai, net subtili virškinimo „paslaptis“.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie įprotį, kuris esą paplitęs tarp dalies italiaičių – prieš vakarienę išgerti nedidelį kiekį balzaminio acto. Skamba beveik kaip socialinių tinklų triukas, tačiau ši praktika turi logišką fiziologinį paaiškinimą, jei tik žinome, kaip tai veikia organizmą.
Ne kiekvienas „balsamico“ yra tas pats
Tikrasis balzaminis actas nėra tiesiog rūgštus skystis iš prekybos centro lentynos. Tradicinis produktas gaminamas iš koncentruotos vynuogių misos, kuri fermentuojama ir brandinama statinėse daugelį metų.
Brandinimo procesas – esminė dalis. Actas laikomas įvairių rūšių medienos statinėse: ąžuolo, kaštono, vyšnios ar kadagio. Mediena ne tik saugo skystį, bet ir suteikia jam sudėtingą aromatų profilį.
Klasikinis Aceto Balsamico Tradizionale di Modena brandinamas mažiausiai 12 metų. Kai kurios versijos – dar ilgiau. Skonis tokiu atveju tampa ne agresyviai rūgštus, o subalansuotas, švelniai salstelėjęs.
Kodėl actas siejamas su virškinimu
Balzaminio acto sudėtyje yra acto rūgšties. Tai organinė rūgštis, kuri gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą. Paprastai tariant, rūgštus skonis „pažadina“ virškinimo sistemą.
Nedidelis kiekis acto kaip maisto dalis gali:
- padėti suaktyvinti virškinimo procesus,
- skatinti apetitą,
- prisidėti prie efektyvesnio maisto skaidymo.
Tai nėra stebuklas – tai elementari biochemija.
Ryšys su cukraus kiekiu kraujyje
Moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas acto rūgšties poveikis gliukozės apykaitai. Pastebėta, kad actas, vartojamas kartu su maistu, gali šiek tiek sulėtinti angliavandenių pasisavinimą.
Tai reiškia, kad po valgio cukraus kiekio kraujyje šuoliai gali būti švelnesni. Efektas nėra dramatiškas, tačiau potencialiai reikšmingas žmonėms, kurie stebi glikemiją.
Svarbi detalė – actas turi būti vartojamas su maistu, o ne kaip „rūgšties šūvis“ tuščiu skrandžiu.
Tas garsusis „šaukštelis prieš vakarienę“
Kai kurios mitybos tendencijos interpretuoja itališką tradiciją kaip ritualą: šaukštelis balzaminio acto prieš valgį.
Specialistai į tai žiūri atsargiai. Nedidelis kiekis acto gali būti visiškai saugus, tačiau poveikis priklauso nuo individualios organizmo reakcijos.
Jei actas vartojamas, racionaliausia tai daryti:
- kaip patiekalo dalį (padaže, su aliejumi),
- nedideliais kiekiais,
- ne kasdien kaip „gydymo metodą“.
Virškinimo sistema nėra laboratorija eksperimentams be saiko.
Kada actas gali pakenkti
Rūgštūs produktai tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems jautrų skrandį, refliuksą, gastritą ar opų, actas gali dirginti gleivinę.
Tokiais atvejais galimi simptomai:
- rėmuo,
- deginimas,
- diskomfortas skrandyje.
Tokioje situacijoje net nedidelis acto kiekis prieš valgį gali pabloginti savijautą.
Mada, tradicija ar racionalus pasirinkimas
Balzaminis actas iš tiesų turi savybių, kurios gali būti naudingos – ypač vartojant jį kaip subalansuotos mitybos dalį. Tačiau tai nėra universalus sveikatos eliksyras.
Itališka virtuvė apskritai grindžiama ne „stebuklingais produktais“, o saiku, kokybe ir paprastumu. Actas čia – skonio akcentas, o ne medicininė procedūra.
Šiuolaikinė mitybos kultūra mėgsta ieškoti greitų sprendimų. Kartais verta prisiminti, kad organizmui svarbiau visuma: mitybos balansas, porcijos, gyvenimo būdas. Vienas šaukštelis – net ir labai gero produkto – nepakeis viso paveikslo.
Šaltinis: https://pysznosci.pl/wloszki-pija-naparstek-tego-plynu-przed-obiadem-trzyma-cukier-w-ryzach-i-reguluje-trawienie,7254987534252416a
