Dėl augančios erkių populiacijos grėsmė užsikrėsti jų pernešamomis pavojingomis ligomis kyla ne tik gamtoje, bet ir prie miesto daugiabučių augančioje žolėje, kapinėse, vaikų darželių bei mokyklų teritorijose. Viena pavojingiausių jų platinamų ligų – erkinis encefalitas, nuo kurio sunkios eigos ir ilgalaikių pasekmių geriausiai apsaugo skiepai. Vilniaus šeimos klinikos ir virtualios klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė primena, kad skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau žiema ir ankstyvas pavasaris yra ypač palankūs vakcinacijai, nes dar neprasidėjęs aktyvus erkių sezonas leidžia organizmui ramiai suformuoti imunitetą.
„Nors dėl aktyvesnio buvimo gamtoje ir miškingose vietovėse erkių aktyvumo pikas dažniausiai fiksuojamas birželio–spalio mėnesiais, realybė rodo ką kita. 2023 metais pirmasis erkinio encefalito atvejis buvo nustatytas dar sausį, o daugiausia susirgimų užregistruota spalį. Tai reiškia, kad erkės gali išlikti aktyvios kone visus metus, ypač jei žiemos švelnesnės“, – teigia šeimos gydytoja.
Erkinis encefalitas: liga, kuri smogia dviem bangomis
Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria dažniausiai užsikrečiama į odą įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia po 7–14 dienų inkubacinio laikotarpio. Ligai progresuojant, dauguma atvejų pasižymi dvifaze eiga: pirmoji fazė trunka 2–7 dienas ir pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, nuovargiu, silpnumu, kartais – nedideliu karščiavimu.
„Po pirmosios simptomų bangos dažnai ateina laikinas pagerėjimas, kuris gali suklaidinti. Žmogui gali pasirodyti, kad liga pasitraukė, tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji fazė. Tuomet simptomai tampa gerokai intensyvesni – stiprūs galvos skausmai, aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, sprando rigidiškumas, sąmonės sutrikimai. Taip pat gali sutrikti koordinacija, nusilpti galūnės ar net ištikti paralyžius“, – pasakoja gydytoja.
Net ir persirgus lengvesne forma, erkinis encefalitas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Dažniausiai pasitaiko užsitęsęs nuovargis, galvos skausmai, miego sutrikimai, dirglumas. Tačiau neretai pasireiškia ir rimtesnės neurologinės komplikacijos – rankų ar kojų silpnumas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, veido nervo paralyžius, traukuliai. Galimi ir psichikos pokyčiai: dėmesio, atminties pablogėjimas, sulėtėjęs mąstymas, depresija. Sunkiausiais atvejais liga gali sukelti ilgalaikę negalią ar net mirtį.
Skaičiuojama, kad iki 30–40 proc. persirgusiųjų patiria liekamuosius reiškinius. Sunkesnė ligos eiga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, turintiems lėtinių ligų, bei nepasiskiepijusiems. Persirgtas erkinis encefalitas vaikystėje taip pat gali turėti pasekmių – paveikti mokymosi rezultatus, emocinę būklę.
Įsisiurbė erkė? Viena klaida gali padidinti riziką
Įsisiurbus erkei, svarbiausia – veikti nedelsiant. Kuo trumpiau erkė siurbia kraują, tuo mažesnė infekcijos perdavimo tikimybė. Specialistai pabrėžia, kad erkės negalima tepti aliejumi, spiritu, actu ar kremu. Tokios priemonės gali ją suerzinti ir paskatinti išskirti daugiau seilių ar infekuoto turinio.
„Erkę geriausia pašalinti pincetu, atsargiai suimant ją kuo arčiau odos, ties galvute, ir ištraukiant tiesiu, ramiu judesiu. Po to įkandimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti. Jei per kelias savaites pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai, neįprastas nuovargis, būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – įspėja E. Svikščiūtė.
Skiepai – patikima apsauga, bet tik laikantis schemos
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, todėl vakcina laikoma veiksmingiausia prevencijos priemone. Ji užtikrina 95–99 proc. veiksmingumą, o net ir užsikrėtus paskiepytas žmogus dažniausiai serga lengviau.
Vakcinacija gali būti atliekama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Įprastos schemos atveju pirmosios dvi dozės leidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, trečioji – po 5–12 mėnesių. Pagreitinta schema taikoma, kai apsaugą reikia suformuoti greičiau – pirmosios dvi dozės leidžiamos 7–14 dienų intervalu, trečioji – po kelių mėnesių.
Praleidus antrą ar trečią dozę, dažniausiai nereikia visko pradėti iš naujo – vakcinaciją galima tęsti. Siekiant išlaikyti apsaugą, svarbios palaikomosios dozės, kurios skiriamos kas 3–5 metus. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų, o tam tikro amžiaus grupės Lietuvoje turi galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Kodėl erkės vienus žmones „mėgsta“ labiau
Net ir laikantis visų atsargumo priemonių, kai kuriems žmonėms erkės įsisiurbia dažniau. Gydytoja aiškina, kad erkės orientuojasi pagal kvapą ir kūno skleidžiamą šilumą. Gausiau prakaituojantys asmenys erkėms atrodo patrauklesni. Jas traukia ir šiluma, todėl fiziškai aktyvūs žmonės, nėščiosios ar antsvorio turintys asmenys dažniau tampa jų taikiniu.
Įtakos turi ir kvapai – natūralūs, saldūs ar gėlių aromatai gali veikti kaip papildomas masalas. Moksliniai tyrimai rodo, kad svarbi ir genetika: apie 10–20 proc. žmonių dėl odos chemijos bei imuninės sistemos ypatumų yra natūraliai patrauklesni kraujasiurbiams vabzdžiams.
Šie veiksniai paaiškina, kodėl vienas žmogus po pasivaikščiojimo grįžta be jokių pėdsakų, o kitas randa ne vieną įkandimą. Būtent todėl rizikos grupėms priklausantiems asmenims ypač svarbu ne tik saugotis gamtoje, bet ir rimtai apsvarstyti vakcinaciją nuo erkinio encefalito.
