Viena naujausių ataskaitų privertė sunerimti net ir technologijomis pasitikinčius vartotojus. Paaiškėjo, kad ausinėse – prietaise, kurį milijonai žmonių kasdien naudoja klausydamiesi muzikos, dirbdami ar žaisdami – aptinkamos cheminės medžiagos, galinčios kelti grėsmę sveikatai.
Tyrimo rezultatai kelia rimtų klausimų. Mokslininkai nustatė, kad daugelyje ištirtų modelių yra junginių, siejamų su padidėjusia vėžio rizika, neurologinės raidos sutrikimais ir net vyrų vaisingumo problemomis. Nerimą dar labiau didina faktas, kad pavojingos medžiagos aptiktos ne tik pigiuose, bet ir žinomų gamintojų produktuose.
Laboratoriniai duomenys rodo, jog bisfenolis A (BPA) buvo rastas net 98 proc. mėginių, o bisfenolis S (BPS), dažnai pristatomas kaip „saugesnė alternatyva“, aptiktas daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose tirtų ausinių. Abi šios sintetinės medžiagos naudojamos plastikui stiprinti, tačiau jų poveikis žmogaus organizmui jau seniai kelia diskusijas.
Bisfenoliai priskiriami vadinamiesiems endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms. Tai reiškia, kad jos gali trikdyti hormonų veiklą, ypač estrogenų balansą. Tyrimai sieja tokį poveikį su įvairiomis pasekmėmis – nuo ankstyvo brendimo iki reprodukcinės sistemos sutrikimų ir padidėjusios tam tikrų vėžio formų rizikos.
Ankstesni moksliniai darbai atskleidė dar vieną svarbų aspektą: bisfenoliai gali migruoti iš plastikinių paviršių į žmogaus prakaitą. Vėliau šios medžiagos gali būti absorbuojamos per odą. Kitaip tariant, ilgalaikis kontaktas su tam tikrais plastiko gaminiais gali tapti papildomu cheminių junginių patekimo į organizmą keliu.
Ausinių sudėtyje taip pat aptikta ftalatų, chlorintų parafinų bei bromintų ir organofosfatų antipirenų. Šie junginiai įvairiuose tyrimuose siejami su kepenų, inkstų pažeidimais ir hormoninės sistemos sutrikimais. Nors daugeliu atvejų jų kiekiai buvo nedideli, pats faktas, kad jie randami beveik visuose mėginiuose, kelia papildomą susirūpinimą.
Mokslininkai atkreipia dėmesį į naudojimo intensyvumą. Kasdienis ausinių dėvėjimas, ypač sportuojant ar esant aukštai temperatūrai, gali pagreitinti cheminių medžiagų migraciją. Prakaitavimas, šiluma ir ilgas kontaktas su oda sukuria sąlygas, kurios teoriškai didina absorbcijos tikimybę.
Ekspertai pabrėžia, kad tiesioginio ir momentinio pavojaus sveikatai nustatyta nebuvo. Tačiau ilgalaikis poveikis, ypač jautresnėms grupėms – vaikams, paaugliams ar žmonėms su hormoniniais sutrikimais – vertinamas atsargiai. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų atveju mokslinė bendruomenė vis dažniau kartoja: „saugios koncentracijos“ sąvoka čia tampa slidžia teritorija.
Tyrėjai įsigijo 81 skirtingą ausinių modelį – tiek į ausis dedamus, tiek uždedamus ant ausų. Prietaisai buvo pirkti keliose Vidurio Europos šalyse bei internetu. Laboratorinė analizė atskleidė nemalonią tendenciją: kenksmingų ar potencialiai pavojingų cheminių medžiagų rasta kiekviename ištirtame produkte.
Šie rezultatai dar kartą primena platesnę problemą. Šiuolaikiniai vartotojai kasdien apsupti plastikinių ir elektroninių prietaisų, kurių cheminė sudėtis retai tampa diskusijų objektu. Tačiau būtent tokie tyrimai verčia iš naujo įvertinti, kiek iš tikrųjų žinome apie ilgalaikį nuolatinio kontakto su sintetinėmis medžiagomis poveikį žmogaus organizmui.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
