Nemiga dažnai nurašoma kaip laikinas nepatogumas – nuovargis, prastesnė koncentracija, ir tiek. Tačiau naujas tyrimas rodo gerokai gilesnes pasekmes. Net viena ar dvi prasto miego naktys gali sukelti procesus, kurie pažeidžia žarnyno ląsteles ir trikdo natūralią organizmo pusiausvyrą.
Smūgis žarnyno „remonto sistemai“
Eksperimentai su pelėmis atskleidė, kad miego trūkumas tiesiogiai paveikia žarnyno kamienines ląsteles. Tai ypatingos ląstelės, atsakingos už žarnyno gleivinės atsinaujinimą ir vientisumą. Kai jų funkcija sutrinka, silpnėja organizmo gebėjimas atkurti pažeistą audinį.
Vos dvi dienas nemiegojusios pelės neteko beveik pusės šių gyvybiškai svarbių ląstelių. Tyrėjai taip pat užfiksavo oksidacinio streso požymius – būklę, kai ląstelės patiria žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Po audinių pažeidimo tokių gyvūnų žarnynas regeneravosi gerokai prasčiau nei kontrolinėje grupėje.
Smegenys siunčia signalą į žarnyną
Mokslininkai nustatė netikėtą grandį tarp miego ir virškinimo sistemos. Miego trūkumas suaktyvino signalizacijos kelią iš smegenų miego centro į žarnyną. Pagrindinis „ryšio kabelis“ – klajoklio nervas, jungiantis centrinę nervų sistemą su vidaus organais.
Ši nenormali signalizacija padidino serotonino kiekį žarnyne. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su nuotaika, didelė jo dalis gaminama būtent virškinimo trakte. Perteklinis šio neuromediatoriaus kiekis, kaip rodo tyrimas, gali tapti toksiškas kamieninėms ląstelėms.
Serotonino perteklius – ne tik „geros nuotaikos hormonas“
Padidėjęs serotonino išsiskyrimas ir sutrikusi jo reabsorbcija lėmė neuromediatoriaus kaupimąsi žarnyne. Kai tyrėjai papildomai suleido serotonino gerai išsimiegojusioms pelėms, poveikis buvo panašus į miego trūkumo sukeltus pokyčius.
Ilgalaikis didelis serotonino lygis siejamas su įvairiais sutrikimais – nuo lėtinio viduriavimo iki uždegiminių žarnyno ligų ar net navikinių procesų. Tai pabrėžia, kad net „teigiami“ biologiniai junginiai tampa pavojingi, kai sutrinka jų balansas.
Klajoklio nervas – kritinė grandis
Tyrėjai atliko papildomą eksperimentą: kai pelėms buvo nutrauktas klajoklio nervo signalas, miego trūkumas nebesukėlė tokio ryškaus serotonino šuolio. Kamieninių ląstelių skaičius išliko didesnis, o žarnyno pažeidimai – mažesni.
Taip identifikuotas ir pagrindinis cheminis tarpininkas – acetilcholinas. Šį neuromediatorių išskiria klajoklio nervas, o jis savo ruožtu stimuliuoja serotonino išsiskyrimą žarnyne.
Kodėl tai svarbu žmonėms
Nors tyrimas atliktas su gyvūnais, rezultatai dera su anksčiau stebėtais klinikiniais duomenimis. Daugiau nei 75 procentai pacientų, sergančių uždegiminėmis žarnyno ligomis, skundžiasi miego sutrikimais. Stebėjimai rodo, kad blogas miegas siejamas su dažnesniais ligos paūmėjimais.
Nemiga pasaulyje paveikia apie dešimtadalį suaugusiųjų, o ilgalaikiai miego sutrikimai jau seniai siejami su diabetu, hipertenzija, depresija ir lėtiniu uždegimu. Šis tyrimas pateikia galimą biologinį paaiškinimą, kaip miego trūkumas gali tiesiogiai paveikti žarnyno sveikatą.
Nauji keliai gydymui
Mokslininkai viliasi, kad atrasta grandininė reakcija atvers naujas terapines galimybes. Klajoklio nervo signalų reguliavimas ar specifinių molekulinių kelių blokavimas galėtų tapti nauju būdu apsaugoti žarnyną pacientams, kenčiantiems nuo lėtinės nemigos.
Tyrėjų planuose – eksperimentai su žmogaus žarnyno organoidais. Tikslas – išsiaiškinti, ar tas pats mechanizmas veikia ir žmogaus organizme.
Miegas vis dar dažnai laikomas „gyvenimo būdo detale“. Tačiau biologija siunčia aiškų signalą: net trumpalaikis jo trūkumas gali sukelti procesus, kurie prasideda smegenyse, bet baigiasi ląstelių žūtimi žarnyne. Kūnas nemiega kartu su mumis – jis skaičiuoja kiekvieną prarastą valandą.
Šaltiniai:
- https://www.livescience.com/health/sleep/sleep-deprivation-harms-the-gut-via-the-vagus-nerve-early-study-reveals
- https://www.cell.com/cell-stem-cell/fulltext/S1934-5909(26)00025-1
