Kėlimasis 5:00 val. ryto pastaraisiais metais tapo kone kultu. Socialiniuose tinkluose tai pristatoma kaip magiškas ritualas, kuris neva garantuoja didesnį produktyvumą, geresnę savijautą ir net profesinę sėkmę. Ankstyvi žadintuvai, lediniai dušai, meditacija auštant – visa tai piešiama kaip disciplinuoto ir „aukštesnio lygio“ žmogaus kasdienybė. Tačiau miego specialistai į šią madą žiūri kur kas skeptiškiau. Kai kuriems žmonėms toks režimas gali ne tik nepadėti, bet ir tiesiogiai pakenkti.
Keltis 5 ryto. Ar tikrai visi turėtų tai daryti?
Idėja atrodo viliojančiai: atsikelti anksčiau nei visi kiti, ramiai pradėti dieną, pasportuoti, „užkariauti pasaulį“. Motyvaciniai seminarai ir saviugdos knygos ilgą laiką kartojo tą pačią mantrą – ankstyvas kėlimasis ugdo discipliną, o disciplina veda į sėkmę. Vis dėlto miego ekspertai pabrėžia, kad toks požiūris ignoruoja fundamentalią tiesą: žmogaus organizmas veikia pagal biologinius, o ne „Instagramo“ dėsnius.
„Visa ši filosofija remiasi prielaida, kad ankstyvas kėlimasis automatiškai daro žmogų produktyvesnį“, – teigia miego psichologas Güntheris Amannas-Jennsonas. Pasak jo, tai pernelyg supaprastintas ir dažnai klaidinantis naratyvas. Miegui galioja biologiniai dėsniai, o kiekvienas žmogus turi individualų cirkadinį ritmą – vidinį laikrodį, kuris reguliuoja budrumą ir nuovargį. Jo negalima tiesiog „perlaužti valios pastangomis“.
Vieversiai prieš pelėdas: kodėl vieniems tai rojus, kitiems – kančia
Moksliniai tyrimai aiškiai išskiria skirtingus chronotipus. Vieni žmonės natūraliai yra „vieversiai“ – jie lengvai keliasi anksti, ryte jaučiasi energingi, greitai susikoncentruoja. Kiti – vadinamosios „pelėdos“ – vakare išlieka budrūs, o rytais jaučiasi tarsi ištraukti iš gilios žiemos miego fazės.
Neurologė Birgit Högl aiškina, kad tai nėra charakterio ar disciplinos klausimas. Tai biologija. „Pelėdos“ vakare išlieka aktyvios ilgiau, todėl ankstyvas žadintuvas joms reiškia lėtinį miego trūkumą. Kad žmogus, keliantis 5:00 val., gautų rekomenduojamas 7–9 valandas miego, jis turėtų eiti miegoti apie 21:00. Daliai žmonių tai praktiškai neįmanoma.
Statistika taip pat negailestinga. Pasak Amanno-Jennsono, tik apie 20–25 proc. žmonių yra aiškūs „vieversiai“. 20–30 proc. – ryškios „pelėdos“. Likusi visuomenės dalis balansuoja tarp šių kraštutinumų. Tai reiškia, kad agresyviai brukamas ankstyvo kėlimosi modelis tiesiog netinka didžiulei daliai gyventojų.
Miegas – ne silpnumo ženklas, o sveikatos pamatas
Ekspertai vis garsiau kartoja tai, ką ilgą laiką nustelbdavo produktyvumo kultas: miegas nėra laiko švaistymas. Tai fiziologinė būtinybė. Ilgalaikė sėkmė, gera savijauta ir net emocinis stabilumas prasideda ne nuo ankstesnio žadintuvo, o nuo pakankamo poilsio.
Högl pabrėžia, kad per 24 valandas svarbu ne tik darbas ar sportas. Organizmui būtina pusiausvyra – mityba, fizinis aktyvumas, socialiniai ryšiai ir miegas. Kai miegas aukojamas dėl „herojiško“ režimo, kūnas anksčiau ar vėliau pateikia sąskaitą.
Kas nutinka, kai miego per mažai?
Lėtinis miego trūkumas nėra tik nuovargio jausmas. Tyrimai rodo, kad jis tiesiogiai veikia smegenų funkcijas: silpnėja darbinė atmintis, prastėja koncentracija, lėtėja reakcijos, blogėja sprendimų priėmimas. Emocinis fonas tampa nestabilus – didėja dirglumas, mažėja atsparumas stresui.
Dar rimtesnės pasekmės slypi giliau. Ilgalaikis miego trūkumas siejamas su padidėjusia diabeto, hipertenzijos ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų rizika. Tai nebe „blogos dienos“ problema, o sisteminis sveikatos klausimas.
Miego stoka taip pat kerta per socialinį gyvenimą. Nuovargis mažina empatiją, didina konfliktų tikimybę, blogina santykių kokybę. Pasak specialistų, ši problema turi ir visuomeninį matmenį, nes daugelio darbo ir mokymosi grafikai vis dar prasilenkia su natūraliais žmogaus biologiniais ritmais.
Ankstyvas kėlimasis – ne universali taisyklė
Ekspertų žinutė aiški ir gana nemaloni produktyvumo mitams: keltis 5 ryto nėra stebuklinga formulė. Vieniems tai gali būti idealus režimas, kitiems – tiesus kelias į išsekimą. Svarbiausias kriterijus nėra žadintuvo rodomas laikas, o miego kokybė, trukmė ir atitikimas individualiam ritmui.
Disciplinos idėja skamba patraukliai, tačiau biologijos ignoravimas dažnai baigiasi ne sėkme, o nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka ir prastėjančia sveikata. Organizmas nėra projektas, kurį galima optimizuoti vien motyvacinėmis citatomis.
Šaltinis: https://www.focus.de/gesundheit/ratgeber/wenn-ihr-wecker-um-5-uhr-klingelt-haben-sie-schon-alles-falsch-gemacht_0ce5c4d4-92d1-40f4-9fcf-8edac80ee63d.html
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
