Pangasijos jau seniai tapo kasdieniu pasirinkimu tūkstančių pirkėjų krepšeliuose. Balta, beveik bekaulė filė, švelnus skonis ir patraukli kaina sukuria „saugaus produkto“ įspūdį. Tai žuvis, kuri atrodo universali: tinka kepti, troškinti, orkaitėje ar net vaikų patiekalams. Tačiau būtent šis patogumo ir pigumo derinys vis dažniau kelia klausimų mitybos specialistams.
Žuvis iš vieno labiausiai užterštų regionų
Didžioji dalis pasaulyje parduodamų pangasijų atkeliauja iš Mekongo upės baseino Pietryčių Azijoje. Ši upė yra gyvybiškai svarbi milijonams žmonių, tačiau tuo pačiu ji laikoma viena labiausiai apkrautų pramonės, žemės ūkio ir urbanizacijos poveikiu. Aplinkosaugos organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį į vandenyje aptinkamus sunkiuosius metalus, pramoninių atliekų likučius ir kitus teršalus.
Tokiose ekosistemose vystomi intensyvūs žuvų ūkiai. Pangasijos yra ištvermingos, greitai augančios ir prie įvairių sąlygų prisitaikančios žuvys, todėl jos tapo idealiomis masinei gamybai. Tačiau kritikai pabrėžia, kad būtent aplinkos kokybė ir ūkininkavimo praktika gali turėti tiesioginės įtakos galutiniam produktui.
Antibiotikai ir kiti nerimą keliantys pėdsakai
Nepriklausomi tyrimai skirtingais metais fiksavo atvejus, kai pangasijų produktuose buvo aptikta antibiotikų ar kitų veterinarinių preparatų likučių. Intensyviuose ūkiuose, kur žuvys auginamos dideliu tankumu, ligų rizika natūraliai didėja, todėl vaistų naudojimas tampa dažna praktika.
Nors Europos Sąjungoje importuojami maisto produktai yra tikrinami, ekspertai atkreipia dėmesį, kad vartotojas dažniausiai mato tik bendrą kilmės šalies nuorodą. Ant pakuotės paprastai nurodoma „pagaminta Vietname“ ar kita bendra informacija, tačiau detalės apie konkretų ūkį ar auginimo sąlygas dažnai lieka už kadro.
Mitybos specialistų teigimu, problema slypi ne vienkartiniame vartojime, o reguliariame pasirinkime. Jei produktas nuolat patenka į racioną, net ir nedidelės nepageidaujamų medžiagų koncentracijos teoriškai gali tapti reikšmingesnės.
Kodėl ši žuvis vis dar dominuoja lentynose?
Atsakymas paprastas ir labai žemiškas – ekonomika. Pangasijos auga greitai, jų auginimo kaštai santykinai maži, o filė lengvai apdorojama ir gerai atlaiko šaldymą. Mažmeninės prekybos tinklams tai itin patrauklus produktas: stabilus tiekimas, patraukli išvaizda ir konkurencinga kaina.
Pirkėjui tai dažnai reiškia pigesnę alternatyvą kitoms baltoms žuvims. Tačiau maža kaina, kaip pabrėžia ekspertai, ne visada yra vien tik geros akcijos rezultatas – kartais ji atspindi visą gamybos grandinę.
Kam rekomenduojama būti atsargesniems?
Specialistai pataria pangasijų nelaikyti pagrindine žuvimi racione, ypač jautresnėms grupėms. Didesnis atsargumas rekomenduojamas vaikams, nėščiosioms, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems susilpnėjusį imunitetą.
Pabrėžiama, kad atsitiktinis vartojimas nelaikomas pavojingu. Diskusijos kyla dėl dažnumo ir ilgalaikių įpročių, kai tas pats produktas tampa nuolatiniu pasirinkimu vien dėl kainos.
Saugesni pasirinkimai ieškantiems alternatyvų
Ieškantiems pigesnės baltos žuvies, mitybos specialistai dažnai rekomenduoja atkreipti dėmesį į kitas rūšis, tokias kaip lydeka, menkė, tunas ar jūros ešerys. Šios žuvys paprastai siejamos su griežtesne kontrole ir aiškesne kilmės grandine.
Galutinis sprendimas, žinoma, priklauso nuo vartotojo. Tačiau ekspertų žinutė aiški: renkantis maistą verta žiūrėti ne tik į kainą ar išvaizdą, bet ir į produkto istoriją. Kartais būtent pigiausias variantas slepia daugiausia neatsakytų klausimų.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/maja-un-darzs/697723-uztura-specialisti-satraukti-si-bistama-zivs-ir-noperkama-lielakaja-dala-lielveikalu?utm_source=inbox.lv&utm_medium=export&utm_campaign=Links-in-partner-sites
