Plaukai – tai ne tik išvaizdos detalė. Jie gali tapti tyliais liudininkais procesų, vykstančių giliai organizme. Nuo lūžinėjančių sruogų iki netikėto slinkimo, nuo ankstyvo žilimo iki pleiskanų – pokyčiai, kuriuos daugelis linkę nurašyti kosmetikai ar sezonui, kartais slepia kur kas rimtesnes priežastis. Specialistai pabrėžia: plaukų būklė dažnai atspindi mitybos trūkumus, hormonų svyravimus, lėtinį stresą ar net ligas.
Trapūs, ploni, blizgesį praradę plaukai gali signalizuoti, kad organizmui trūksta baltymų ar vitaminų. Intensyvus slinkimas neretai lydi skydliaukės sutrikimus ar hormonų disbalansą. Net pigmento pokyčiai, sausumas ar augimo tempo sulėtėjimas gali būti susiję su medžiagų apykaita, vaistais ar sisteminėmis būklėmis. Kitaip tariant, tai, ką matote veidrodyje, gali būti daugiau nei estetinė problema.
Stresas, genetika ir žilimas: ne tik amžiaus klausimas
Žili plaukai tradiciškai siejami su senėjimu, tačiau dermatologai primena, kad procesas kur kas sudėtingesnis. Pigmentą gaminančios ląstelės laikui bėgant natūraliai silpnėja, todėl pirmieji žili plaukai gali pasirodyti bet kada tarp dvidešimties ir penkiasdešimties metų. Vis dėlto stresas šį mechanizmą gali pastebimai pagreitinti.
Oksidacinis stresas – būsena, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles – gali paveikti melanocitus, atsakingus už plaukų spalvą. Emocinė įtampa, lėtinis nuovargis, autoimuninės ligos, UV spinduliuotė, rūkymas ar tarša gali prisidėti prie ankstyvesnio žilimo. Specialistai pabrėžia, kad populiarus įsitikinimas apie „per naktį pražilusius plaukus“ yra mitas, tačiau ilgalaikis stresas tikrai gali pakeisti plaukų pigmentaciją.
Svarbus vaidmuo tenka genetikai. Jei tėvai pražilo anksti, didelė tikimybė, kad panaši tendencija pasireikš ir vaikams.
Trapūs, lūžinėjantys plaukai: galimas hormoninis sutrikimas
Silpni, lengvai lūžinėjantys plaukai gali būti ne tik netinkamos priežiūros pasekmė. Viena iš retesnių, bet rimtų priežasčių – Kušingo sindromas, susijęs su kortizolio pertekliumi organizme.
Šią būklę dažnai lydi ir kiti simptomai: apvalėjantis, paraudęs veidas, svorio augimas pilvo bei sprando srityje, plona oda, lengvai atsirandančios mėlynės, spuogai, aukštas kraujospūdis, nuovargis. Plaukų trapumas tokiu atveju tėra viena dėlionės dalis.
Kušingo sindromą gali sukelti ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas arba, rečiau, navikai. Gydymas priklauso nuo priežasties ir gali apimti vaistų koregavimą ar chirurgines intervencijas.
Retėjantys plaukai ir skydliaukė: dažnai nepastebimas ryšys
Plaukų retėjimas, sausumas ir tekstūros pokyčiai gali būti susiję su hipotiroze – sumažėjusia skydliaukės funkcija. Hormonų trūkumas veikia daugelį organizmo sistemų, įskaitant plaukų folikulus.
Be plaukų slinkimo, hipotirozė gali pasireikšti svorio didėjimu, nuovargiu, šalčio netoleravimu, sausa oda, veido patinimu, sulėtėjusia kalba. Diagnozė nustatoma atlikus TSH tyrimą, o gydymas dažniausiai grindžiamas hormonų terapija.
Normalizavus hormonų pusiausvyrą, plaukų augimas ir kokybė dažnai pagerėja.
Staigus plaukų slinkimas: galimas geležies trūkumas
Intensyvus plaukų slinkimas gali būti vienas iš geležies stokos anemijos požymių. Ši būklė ypač dažna moterims, kurioms gausios menstruacijos, bei vegetarams.
Geležis būtina deguonies pernešimui ir ląstelių funkcijoms. Nors tikslus mechanizmas, kaip jos trūkumas veikia plaukus, vis dar tiriamas, ryšys tarp anemijos ir plaukų slinkimo gerai žinomas.
Nustačius trūkumą, mitybos korekcija ar papildai dažnai leidžia plaukams palaipsniui atsigauti. Specialistai taip pat primena, kad laikinas slinkimas gali pasireikšti po nėštumo ar nutraukus hormoninę kontracepciją.
Baltymų trūkumas: plaukai tampa pirmąja auka
Baltymai – pagrindinė plaukų struktūros medžiaga. Jų nepakankamumas gali sukelti plaukų retėjimą, silpnumą, lėtesnį augimą.
Rizikos grupėje gali atsidurti žmonės, turintys virškinimo sutrikimų ar po bariatrinių operacijų. Kokybiški baltymų šaltiniai – kiaušiniai, žuvis, ankštiniai, pieno produktai – laikomi esminiais plaukų sveikatai palaikyti.
Pleiskanos: dažniausiai nemalonu, bet nepavojinga
Baltos ar gelsvos pleiskanos dažniausiai susijusios su seborėjiniu dermatitu. Tai lėtinė, bet paprastai nepavojinga būklė, kurią galima kontroliuoti specialiais šampūnais.
Pleiskanas taip pat gali sukelti sausa oda, jautrumas kosmetikai, grybeliai ar dermatologinės ligos, tokios kaip psoriazė ar egzema.
Plaukai – sveikatos veidrodis, bet ir pažeidžiama zona
Ekspertai primena, kad dažnas dažymas, balinimas ar terminis formavimas gali maskuoti natūralius plaukų siunčiamus signalus ir dar labiau juos pažeisti. Sausumas, trapumas ar lūžinėjimas ne visada reiškia ligą, tačiau ignoruoti nuolatinių pokyčių taip pat nereikėtų.
Plaukų būklė retai meluoja. Kartais ji tampa pirmu ženklu, kad organizmas siunčia perspėjimą. Ir dažnai šie signalai pasirodo anksčiau nei akivaizdūs sveikatos sutrikimų simptomai.
