Jūs džiaugiatės gavę darbą modernioje, „vakarietiškoje“ įmonėje. Ofise stovi stalo futbolas, virtuvėlėje niekada nesibaigia nemokama rūšinė kava, o personalo skyrius su pasididžiavimu pristato didžiausią bendrovės „privalumą“ – lankstų darbo grafiką ir visiškai neribotas atostogas. Skamba kaip svajonė? Prabuskite. Tai yra preciziškai sukonstruoti modernios korporatyvinės vergijos spąstai. Po dirbtinėmis šypsenomis ir spalvotais sėdmaišiais slepiasi ciniškas, darbuotojus sekinantis verslo modelis, kurio vienintelis tikslas – ištrinti bet kokią ribą tarp jūsų asmeninio gyvenimo ir darbo, paverčiant jus nuolat pasiekiamu, kaltės jausmo draskomu resursu.
„Neribotos atostogos“ – genialiausias visų laikų vadovybės triukas
Naivūs darbuotojai ploja rankomis išgirdę apie įmonėje taikomą neribotų atostogų politiką (angl. unlimited PTO), manydami, kad pagaliau atgavo laisvę. Tačiau žiauri statistika griauna šią iliuziją ir atidengia tikrąjį korporacijų veidą. Personalo analitikos tyrimai, tokie kaip JAV atlikta HR platformos „Namely“ analizė, atskleidžia šokiruojantį faktą: darbuotojai, turintys neribotas atostogas, realybėje ilsisi mažiau – jie pasiima vidutiniškai vos 13 dienų per metus, palyginti su 15 ar daugiau dienų, kurias pilnai išnaudoja tradicinių, fiksuotų atostogų grafikų turėtojai. Dar blogiau – beveik ketvirtadalis darbuotojų tokiose organizacijose per metus apskritai nepasiima nė vienos laisvos dienos.
Kodėl taip nutinka? Nes bendrovės ciniškai panaikino aiškias ribas. Kai neturite jums priklausančio, fiksuoto ir įstatymais garantuoto atostogų dienų skaičiaus, įsijungia psichologinis spaudimas ir baimė atrodyti mažiau lojaliam nei jūsų kolegos. Kiek atostogų yra „per daug“? Savaitė? Dvi? Jūs pradedate jausti nuolatinę kaltę prieš vadovą, todėl apskritai nebeimate laisvadienių. Be to, išeidami iš darbo jūs negausite jokios finansinės kompensacijos už nepanaudotas atostogas (nes juk jos nebuvo kaupiamos) – tai atvirai legalus būdas įmonei sutaupyti milijonus išimtinai jūsų poilsio ir sveikatos sąskaita.
Lankstus grafikas ir nematomi išmanieji antrankiai
Lankstumas šiuolaikinėje korporacijoje reiškia tik viena: jūs esate laisvi dirbti bet kada, vadinasi – jūs privalote dirbti visada. Taip, jums leidžiama išeiti pas gydytoją ar pasiimti vaiką iš darželio vidury dienos, tačiau už šią „malonę“ jūs susimokėsite atsakinėdami į „Slack“ žinutes, „Teams“ skambučius ar elektroninius laiškus 21 valandą vakaro, per savo atostogas arba sekmadienio rytą.
Jūsų išmanusis telefonas su įdiegtomis darbo programėlėmis tapo moderniais, nematomais antrankiais. Įmonės taupo etatams, užkraudamos jums dviejų ar trijų žmonių krūvį, o jūs naiviai tikite, kad tas išgirtas „lankstumas“ padės viską suspėti. Realybėje jūs tiesiogine to žodžio prasme atnešate biurą į savo miegamąjį, naikindami savo miego kokybę, intymų gyvenimą ir psichikos sveikatą.
Stalo futbolas, picos penktadieniais ir prabangus narvas
Atsimerkite ir pažiūrėkite į tas nemokamas picas penktadieniais, „PlayStation“ konsoles ir stalo futbolą poilsio zonose. Ar tikrai manote, kad darbdavys jumis nuoširdžiai rūpinasi? Tai yra pati pigiausia įmanoma investicija į tai, kad jūs kuo ilgiau neišeitumėte iš biuro ir jaustumėtės ten „kaip namuose“.
Psichologija čia primityvi: žmogus, kuris ofise valgo, žaidžia, prausiasi po dušu ir bendrauja su kolegomis, praranda poreikį turėti asmeninį gyvenimą už to pastato sienų. Įmonėms kur kas labiau apsimoka nupirkti kavos aparatą už kelis tūkstančius eurų ir pastatyti stalo teniso stalą, nei mokėti jums adekvatų, solidų atlyginimą už nuolatinius viršvalandžius ar samdyti papildomą personalą jūsų nekeliamam krūviui sumažinti.
Lietuvos tragedija: išdegusi pusė darbo rinkos
Neguoskite savęs, kad tai tik tolima, Silicio slėniui būdinga problema. Ši toksiška pozityvumo ir perdirbimo kultūra jau giliai ir negrįžtamai įsišaknijusi Lietuvoje. Tyrimai rodo katastrofišką situaciją – beveik pusė (49 proc.) Lietuvos darbo rinkos dalyvių jaučiasi perdegę ir išsekę. Negana to, pagal aukščiausio perdegimo rizikos lygį Lietuva jau patenka į pasaulinį lyderių trejetuką – mes stojame į vieną gretą su chroniškų darboholikų tauta Japonija ir Nyderlandais.
Jūs nesate tiesiog „pavargęs“ ir jums nereikia dar vienų komandos formavimo (angl. teambuilding) mokymų. Jūsų gyvybinę energiją sistemingai ir legaliai siurbia verslo kultūra, kuri baudžia už tikrą poilsį ir apdovanoja už savęs sunaikinimą vardan kito ketvirčio pelno rodiklių. Atėjo laikas nustoti būti naiviu donoru šioje sistemoje.
