Prekybos centruose Lietuvoje kartais galima pastebėti keistai atrodantį augalą, kurį daugelis pirkėjų tiesiog apeina. Jis primena svogūną, kuris nusprendė užsiauginti krapų šukuoseną, bet kažkur pakeliui sustojo ties saliero stadija. Tai pankolis – daržovė, kuri dažnai atrodo egzotiška ir ne visai aišku, ką su ja daryti virtuvėje. Dėl to daugelis žmonių ją palieka lentynoje, nors iš tiesų Viduržemio jūros regiono virtuvėje pankolis laikomas tikru gastronominiu lobiu.
Pagrindinė pankolio problema yra jo skonis. Vieniems jis primena gaivų Viduržemio jūros aromatą, kitiems sukelia gana prieštaringas asociacijas, nes jo kvapas primena anyžių, saldymedį ar net senoviškus vaistus. Dėl šios priežasties pankolis dažnai tampa daržove, kurią žmonės vertina labai skirtingai. Tačiau verta prisiminti vieną paprastą dalyką – pietų Europoje, ypač Italijoje, pankolis yra itin populiarus ir naudojamas kasdienėje virtuvėje. Italai jį valgo įvairiais būdais ir tai daro jau šimtmečius, todėl galima įtarti, kad ši daržovė turi daugiau privalumų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Įdomu tai, kad pankolis turi ne tik kulinarinę, bet ir gana paslaptingą istoriją. Viduramžiais buvo tikima, kad šis augalas turi apsauginių savybių. Kai kuriose Europos vietose pankolio šakelės buvo kabinamos virš namų durų kartu su jonažole. Buvo manoma, kad toks derinys gali apsaugoti namus nuo raganų ir piktųjų dvasių. Ši tradicija atsirado dėl to, kad pankolio eteriniai aliejai iš tikrųjų atbaido kai kuriuos vabzdžius. Pavyzdžiui, blusos šio augalo kvapo nemėgsta, todėl žmonės tikėjo, kad jis gali atbaidyti ir kitus nematomus pavojus.
Pankolis taip pat turi vietą ir legendiniuose gėrimuose. Jis yra vienas iš trijų pagrindinių absento ingredientų kartu su pelynu ir anyžiumi. Būtent šis gėrimas XIX amžiuje tapo menininkų ir rašytojų simboliu. Absento mėgėjais buvo laikomi tokie garsūs kūrėjai kaip Vincentas van Gogas ar Ernestas Hemingvėjus. Taigi ši nedidelė daržovė turi ryšį su visa bohemiška kultūra ir kūrybinėmis legendomis.
Pankolio sėklos taip pat turi savitą kulinarinę tradiciją. Jei esate buvę indų restorane, galbūt pastebėjote mažus dubenėlius su spalvotomis sėklomis prie išėjimo. Tai dažniausiai būna cukrumi padengtos pankolio sėklos. Jos valgomos ne šiaip sau – pankolis padeda gaivinti burnos kvapą ir yra puiki natūrali alternatyva kramtomajai gumai. Be to, jis gerina virškinimą. Būtent dėl šios priežasties pankolio sėklos dažnai vartojamos po valgio.
Dar senovėje žmonės pastebėjo, kad pankolio sėklos gali slopinti alkio jausmą. Pasakojama, kad vienuoliai ir neturtingi žmonės pasninko metu jas kramtydavo tam, kad apgautų skrandį ir lengviau ištvertų ilgesnį laiką be maisto. Ši savybė žinoma ir šiandien – pankolio aromatiniai junginiai gali padėti sumažinti alkio pojūtį, todėl kartais rekomenduojami žmonėms, kurie laikosi dietos.
Vis dėlto daugiausia pankolis vertinamas dėl savo skonio virtuvėje. Jei stiprus anyžiaus aromatas atrodo pernelyg intensyvus, nebūtina šios daržovės valgyti žalios. Nors plonai pjaustytas pankolis salotose su apelsinais ir alyvuogių aliejumi yra klasikinis Viduržemio jūros regiono patiekalas, yra ir paprastesnis būdas jį pamėgti – kepimas orkaitėje.
Supjaustykite pankolio gumbą skiltelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, įlašinkite šiek tiek citrinos sulčių ir pabarstykite druska. Tada viską dėkite į orkaitę ir kepkite, kol daržovė lengvai karamelizuosis. Kepant pankolio skonis labai pasikeičia – ryškus anyžiaus aromatas sušvelnėja, o pati daržovė tampa saldesnė ir švelnesnė.
Tokiu būdu paruoštas pankolis puikiai tinka kaip garnyras prie riebesnės mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat dera su žuvimi ar jūros gėrybėmis. Kartais užtenka tik vieną kartą išbandyti šią daržovę kitu būdu, kad suprastumėte, kodėl Viduržemio jūros virtuvė ją taip vertina. Pankolis gali atrodyti keistas ir neįprastas, tačiau būtent tokios daržovės dažnai praturtina virtuvę naujais skoniais.
