Laikrodžių sukimas gali paveikti miegą, nuotaiką ir net saugumo jausmą

Kiekvieną pavasarį milijonai europiečių susiduria su tuo pačiu reiškiniu – laikrodžių persukimu į vasaros laiką. Nors šis pokytis iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis, medicinos specialistai vis dažniau perspėja, kad jis gali turėti realių pasekmių žmogaus organizmui.

2026 metais laikrodžiai Vokietijoje bus persukti naktį iš kovo 28 į kovo 29 dieną. Tą naktį laikas pasislenka iš 3:00 į 4:00, todėl žmonės praranda vieną miego valandą. Nors daugeliui sekmadienis leidžia šiek tiek atsigriebti ir ilgiau pamiegoti, organizmui prisitaikyti prie naujo ritmo dažnai prireikia kelių dienų ar net savaičių.

Staigus dienos ritmo pokytis gali paveikti savijautą

Daugelis žmonių po laiko pakeitimo jaučia įvairius fizinius ir psichologinius simptomus. Remiantis 2025 metais atlikta Vokietijos sveikatos draudimo bendrovės DAK-Gesundheit apklausa, maždaug trečdalis respondentų teigė, kad po laikrodžių persukimo patyrė savijautos pablogėjimą.

Tyrimas taip pat parodė, kad šis pokytis nevienodai veikia skirtingas žmonių grupes. Moterys su diskomfortu susiduria dažniau nei vyrai – apie 39 proc. moterų pranešė apie neigiamus pojūčius, kai tuo tarpu tarp vyrų tokių buvo apie 24 proc.

Svarbus veiksnys yra ir amžius. Apklausos duomenimis, savijautos pablogėjimą po laiko pakeitimo patyrė apie 30 proc. 18–29 metų žmonių ir apie 34 proc. 45–59 metų amžiaus respondentų.

Dažniausi skundai yra:

• nuovargis,
• mieguistumas dieną,
• sunkumai užmigti,
• miego kokybės pablogėjimas,
• susikaupimo problemos,
• dirglumas arba prastesnė nuotaika.

Tokie simptomai dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo, tačiau kai kuriems žmonėms prisitaikymas gali trukti gerokai ilgiau.

Vidinis laikrodis ne visada spėja prisitaikyti

Mokslininkai aiškina, kad pagrindinė problema yra žmogaus biologinis laikrodis, dar vadinamas cirkadiniu ritmu. Ši sistema reguliuoja daugelį organizmo procesų – miegą, hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir net apetitą.

Kai laikrodžiai staiga pasislenka viena valanda, vidinis ritmas laikinai nebesutampa su išoriniu laiku. Organizmui reikia laiko persireguliuoti, todėl gali atsirasti miego ir energijos sutrikimų.

Be to, pokytis gali paveikti ir mitybos įpročius. Ekspertai nurodo, kad svarbų vaidmenį čia atlieka hormonai:

• grelinas, kuris skatina alkį,
• leptinas, kuris signalizuoja sotumą.

Net viena prasto miego naktis gali padidinti grelino kiekį, todėl žmonės dažniau jaučia potraukį užkandžiams ir valgo daugiau nei įprastai, ypač pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo.

i

Kaip palengvinti organizmo prisitaikymą

Sveikatos specialistai rekomenduoja keletą paprastų būdų, kurie gali padėti organizmui greičiau prisitaikyti prie naujo ritmo.

Vienas svarbiausių patarimų – kelias dienas prieš laiko pakeitimą eiti miegoti šiek tiek anksčiau. Taip organizmas palaipsniui pripranta prie naujo režimo.

Taip pat rekomenduojama:

• vengti sunkaus maisto, alkoholio ir kofeino bent tris valandas prieš miegą,
• skirti daugiau laiko dienos šviesai, kuri padeda reguliuoti biologinį laikrodį,
• leisti sau trumpą dienos miegą, jei jaučiamas stiprus nuovargis,
• rinktis raminančius vakaro ritualus, pavyzdžiui, šiltą vonią ar žolelių arbatą.

Padidėja ir nelaimingų atsitikimų rizika

Laiko keitimas gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir kasdieniam gyvenimui. Apklausos duomenimis, apie 16 proc. dirbančių žmonių bent kartą pavėlavo į darbą dėl laiko pakeitimo.

Dar viena problema – saugumas keliuose. Tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laikrodžių persukimo padidėja eismo įvykių rizika.

Pagrindinė priežastis – nuovargis, sumažėjusi koncentracija ir staigus dienos šviesos sąlygų pokytis rytais.

Dėl šių priežasčių diskusijos apie laikrodžių sukimo naudą Europoje tęsiasi jau daugelį metų. Vis daugiau ekspertų mano, kad sezoninis laiko keitimas gali turėti daugiau žalos nei naudos žmogaus organizmui.