Kasdienė higiena yra svarbi, tačiau per dažnas dušas ne visada naudingas odai. Specialistai pabrėžia, kad ypač dažnas prausimasis, ypač naudojant stiprius prausiklius, gali pašalinti natūralius odos riebalus, saugančius nuo išsausėjimo, dirginimo ir išorinių veiksnių. Dėl to oda tampa jautresnė, greičiau parausta ir prasčiau atlieka savo apsauginę funkciją.
Kodėl oda nukenčia nuo dažnų vandens procedūrų
Odos paviršiuje natūraliai susidaro plonas lipidų sluoksnis. Jis veikia kaip barjeras: padeda išlaikyti drėgmę, stabdo kenksmingų mikroorganizmų patekimą ir saugo nuo aplinkos poveikio. Kai žmogus kelis kartus per dieną prausiasi karštu vandeniu arba naudoja daug muilo, šis sluoksnis greitai susilpnėja. Tuomet oda ima sausėti, niežėti, gali atsirasti tempimo pojūtis, pleiskanojimas ar smulkūs įtrūkimai.
Didelę reikšmę turi ir vandens temperatūra. Karštas vanduo ypač aktyviai pašalina natūralius odos riebalus, todėl po tokio dušo oda dažnai tampa dar labiau sudirginta. Be to, stipriai veikiamas odos paviršius ilgainiui gali prarasti gebėjimą išlaikyti drėgmę, o tai dar labiau skatina sausėjimą.
Kokios problemos gali atsirasti
Vienas dažniausių per didelės higienos padarinių yra dermatitas arba egzema. Tai uždegiminės odos būklės, kurios dažnai siejamos su pažeistu apsauginiu barjeru. Tokiais atvejais žmogus jaučia diskomfortą, o kartais prireikia ilgesnio gydymo ir dermatologo priežiūros. Be to, nuolat sausėjanti oda tampa jautresnė dirginimui nuo drabužių, kosmetikos ar temperatūros pokyčių.
Dar viena svarbi aplinkybė – per dažnas prausimasis gali netiesiogiai trikdyti vitamino D gamybą odoje, o jo trūkumas ilgainiui neigiamai veikia imunitetą, kaulų būklę ir bendrą savijautą. Nors tai nėra vienintelis šio vitamino trūkumo veiksnys, dažnos vandens procedūros taip pat gali prisidėti prie bendros organizmo pusiausvyros sutrikimų.
Kam dažnesnis prausimasis vis dėlto reikalingas
Yra situacijų, kai dažnesnis dušas yra pagrįstas. Tai ypač aktualu žmonėms, dirbantiems dulkėtoje aplinkoje, gamyboje, lauke ar ten, kur gausiai prakaituojama. Vis dėlto net ir tokiais atvejais svarbu nenaudoti agresyvių priemonių kiekvieną kartą. Praktinis sprendimas – dažniau nusiprausti paprastu vandeniu, o muilą ar dušo želę naudoti tik tada, kai to tikrai reikia. Taip švara išlaikoma nepažeidžiant odos apsauginio sluoksnio.
Kaip praustis sveikiau
Norint išsaugoti gerą odos būklę, verta rinktis trumpesnį dušą, vėsesnį ar drungną vandenį ir švelnesnes priemones be stiprių kvapiklių. Po prausimosi naudinga odą nusausinti rankšluosčiu netrinant ir, jei reikia, patepti drėkinamuoju kremu ar losjonu. Toks režimas padeda palaikyti balansą tarp higienos ir odos sveikatos. Svarbiausia suprasti, kad švara nereiškia kuo dažnesnio plovimosi: kartais mažiau yra saugiau ir naudingiau.
