Po žiemos beveik kasmet pastebiu tą patį – energijos mažiau, rytais sunkiau atsikelti, o dienos viduryje jau norisi kavos ar bent jau trumpo poilsio. Anksčiau galvodavau, kad tai tiesiog sezonas, tamsos pasekmė ar paprastas nuovargis. Tačiau ilgainiui pradėjau pastebėti, kad tokia savijauta kartojasi kasmet tuo pačiu metu. Ir tik tada pradėjau gilintis, kas iš tikrųjų vyksta su organizmu.
Labai greitai supratau, kad viena dažniausių priežasčių – vitamino D trūkumas. Gyvenant Lietuvoje tai beveik neišvengiama. Nuo rudens iki pavasario saulės tiesiog nepakanka, kad organizmas galėtų pasigaminti reikiamą šio vitamino kiekį. Net jei išeinu į lauką, net jei diena atrodo šviesi – realiai naudos beveik nėra. Per kelis mėnesius atsargos išsenka, o pavasarį kūnas tai pradeda „rodyti“.
Kaip atpažįstu, kad organizmui kažko trūksta
Pastebėjau, kad vitamino D trūkumas pasireiškia ne vienu aiškiu simptomu, o visuma mažų signalų. Pirmiausia – nuovargis, kuris nėra susijęs su darbo krūviu. Net ir pailsėjęs jaučiuosi lyg neišsimiegojęs. Kartais atsiranda keistas silpnumas, lyg trūktų jėgų net paprastiems dalykams.
Taip pat keičiasi nuotaika. Atsiranda daugiau apatijos, mažiau motyvacijos, net ir dalykai, kurie anksčiau džiugino, atrodo mažiau įdomūs. Kartais tai labai subtilu – ne depresija, ne liūdesys, bet toks „pilkumas“ viduje.
Dar vienas dalykas, kurį pradėjau pastebėti – dažnesni peršalimai. Atrodo, imunitetas tiesiog silpnesnis. Taip pat pasitaiko lengvas raumenų ar sąnarių maudimas, ypač po ilgesnės žiemos.
Svarbiausia – šie simptomai atsiranda palaipsniui. Dėl to juos lengva ignoruoti.
Kaip supratau, ar man tikrai reikia vitamino D
Vienu metu nusprendžiau nebespėlioti ir pasidaryti kraujo tyrimą. Tai buvo paprasčiausias ir aiškiausias būdas sužinoti, kas vyksta. Rezultatai parodė, kad vitamino D kiekis buvo mažesnis nei rekomenduojama.
Tada supratau svarbų dalyką – vien jausmo nepakanka. Galima manyti, kad trūksta, bet tik tyrimas tai patvirtina. O kartais būna ir atvirkščiai – žmogus jaučiasi pavargęs, bet priežastis visai kita.
Po to pradėjau atsakingiau žiūrėti į papildus, bet ne „iš akies“, o pagal realų poreikį. Ir labai aiškiai pajutau skirtumą – daugiau energijos, stabilesnė nuotaika, geresnė bendra savijauta.
Ką darau dabar, kad to išvengčiau
Dabar jau žinau, kad po žiemos man beveik visada reikia atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį. Stengiuosi daugiau laiko praleisti lauke, vos tik atsiranda saulė, tačiau suprantu, kad vien to nepakanka.
Taip pat atkreipiu dėmesį į mitybą – valgau daugiau žuvies, kiaušinių, tačiau žinau, kad tai tik dalis sprendimo. Esant poreikiui, vartoju papildus, bet tik tada, kai tikrai matau, kad jų reikia.
Svarbiausia, ką išmokau – klausyti savo kūno, bet tuo pačiu pasitikrinti faktus. Nes kartais paprastas kraujo tyrimas gali paaiškinti tai, ko pats ilgai nesupranti.
Vitamino D trūkumas po žiemos yra labai dažnas, bet dažnai nepastebimas. Dabar jau žinau, kad tai nėra „tiesiog nuovargis“. Ir kartais geresnė savijauta prasideda nuo labai paprasto dalyko – suprasti, ko organizmui trūksta.
