Vitaminas D ilgai buvo siejamas daugiausia su kaulais, tačiau dabar vis daugiau dėmesio sulaukia platesnis jo poveikis – imuninei sistemai, uždegiminiams procesams, raumenims ir kai kurioms lėtinėms būklėms. Vis dėlto naujausi tyrimai siunčia ne reklaminę, o daug atsargesnę žinutę: vitamino D trūkumas gali pakenkti, bet papildai ne visada duoda papildomos naudos tiems, kurių kiekis jau pakankamas.
Kitaip tariant, didžiausias klausimas nėra „ar vitaminas D naudingas?“. Naudingas. Klausimas kitas: kam jo tikrai trūksta, kokios dozės reikia ir ko iš jo nereikėtų tikėtis.
Ne tik kaulai: vitaminas D dalyvauja platesniuose organizmo procesuose
Vitaminas D padeda palaikyti normalų kalcio ir fosforo pasisavinimą, todėl jo vaidmuo kaulams ir raumenims yra geriausiai pagrįstas. Didelis trūkumas vaikams gali būti susijęs su rachitu, o suaugusiesiems – su osteomaliacija, kai kaulai tampa minkštesni ir silpnesni. NIH nurodo, kad 25(OH)D koncentracija kraujyje mažesnė nei 30 nmol/l laikoma susijusia su vitamino D trūkumu, o 50 nmol/l ir daugiau daugumai žmonių laikoma pakankama kaulų ir bendros sveikatos požiūriu.
Tačiau vitaminas D nėra tik „kaulų vitaminas“. Mokslinėje literatūroje jis apibūdinamas ir kaip medžiaga, dalyvaujanti imuninės sistemos reguliavime, uždegimo procesuose, ląstelių veikloje bei energijos apykaitoje. 2026 m. apžvalgoje pabrėžiama, kad būtent šie platesni poveikiai kelia didelį susidomėjimą, bet kartu ir daug ginčų, nes stebėjimo tyrimai, genetiniai tyrimai ir atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai ne visada rodo tą patį rezultatą.
Čia ir slypi painiava. Žemas vitamino D kiekis dažnai randamas žmonėms, kurie serga įvairiomis ligomis. Tačiau tai dar ne visada reiškia, kad liga kilo būtent dėl vitamino D trūkumo arba kad papildas ją išgydys.
Imunitetas: daugiausia vilties, bet ne paprastas pažadas „nebesirgsite“
Viena labiausiai aptariamų sričių – imuninė sistema. Vitaminas D dalyvauja imuninio atsako reguliavime, todėl mokslininkai tiria jo ryšį su infekcijomis ir autoimuninėmis ligomis.
Didelis VITAL tyrimas parodė įdomų rezultatą: vyresnių suaugusiųjų grupėje 2000 TV vitamino D per dieną vartojimas buvo susijęs su mažesne naujai diagnozuotų autoimuninių ligų rizika. Tyrime dalyvavo 25 871 žmogus, o vitaminas D buvo tiriamas atsitiktinių imčių, dvigubai aklu, placebu kontroliuojamu būdu.
Tačiau net ir čia nereikėtų daryti per plačios išvados. Vėlesni stebėjimai po tyrimo pabaigos rodė, kad vitamino D apsauginis poveikis autoimuninių ligų rizikai išnyko nutraukus papildų vartojimą, todėl tai nėra vienkartinis „pasikėliau lygį ir pamiršau“ sprendimas.
Kalbant apie peršalimus ar kvėpavimo takų infekcijas, tyrimų rezultatai taip pat nėra vienareikšmiai. Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems trūkumą, papildymas gali būti naudingesnis, bet tai nereiškia, kad vitaminas D veikia kaip skydas nuo visų virusų.
Širdis, kraujagyslės ir medžiagų apykaita: čia reklama dažnai skuba greičiau nei įrodymai
Vitaminas D dažnai minimas širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Stebėjimo tyrimuose žemas vitamino D kiekis buvo siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau klinikiniai tyrimai daug atsargesni.
Naujausia didelių atsitiktinių imčių tyrimų analizė, atlikta JAV Endokrininės draugijos gairių kontekste, parodė, kad 14 tyrimų su 80 547 dalyviais vitamino D papildai neapsaugojo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palyginti su placebu. Rizikos santykis buvo 1,00, vadinasi, bendro apsauginio efekto nebuvo matyti.
Tai svarbi detalė tiems, kurie vitaminą D vartoja „dėl širdies“, tikėdamiesi aiškaus prevencinio poveikio. Jei žmogui trūksta vitamino D, trūkumą taisyti svarbu. Bet jei lygis pakankamas, papildomas vartojimas nebūtinai sumažins širdies ligų riziką.
Panaši situacija ir su medžiagų apykaita. 2024 m. apžvalgos ir metaanalizės apie kardiometabolinius veiksnius pabrėžia, kad tyrimų rezultatai nevienodi, o poveikis gali priklausyti nuo pradinio vitamino D kiekio, dalyvių savybių ir kitų veiksnių.
Nauja kryptis – senėjimo žymenys, bet čia reikia daug atsargumo
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė tyrimai, susiję su telomerais – chromosomų galais, kurie trumpėja senstant ląstelėms. Vienas VITAL tyrimo pogrupio darbas parodė, kad 2000 TV vitamino D3 per dieną vartoję dalyviai per kelerius metus patyrė mažesnį telomerų trumpėjimą nei placebo grupė.
Skamba intriguojančiai, bet čia labai svarbu neperlenkti. Telomerų trumpėjimas yra tik vienas biologinis senėjimo žymuo, o ne tiesioginis įrodymas, kad papildas „lėtina senėjimą“ kasdieniu, žmogui matomu būdu. Patys ekspertai ragina rezultatą vertinti atsargiai, nes reikia daugiau tyrimų ir tikslesnio supratimo, ką toks pokytis reiškia realiai sveikatai.
Todėl išvada paprasta: tai įdomi mokslo kryptis, bet ne priežastis savarankiškai pradėti vartoti dideles dozes.
Kada vitaminas D tikrai svarbus
Vitaminas D ypač aktualus žmonėms, kurie mažai būna saulėje, gyvena šiauresniuose kraštuose, vyresniame amžiuje, turi tamsesnę odą, dengia didžiąją kūno dalį drabužiais, turi tam tikrų virškinimo ar įsisavinimo sutrikimų, vartoja kai kuriuos vaistus arba turi gydytojo nustatytą trūkumą.
NIH pažymi, kad per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas: labai aukšti 25(OH)D kiekiai siejami su galimais nepageidaujamais poveikiais, ypač kai koncentracija viršija 125 nmol/l, o dar labiau – 150 nmol/l.
Tai reiškia, kad daugiau nėra automatiškai geriau. Vitaminas D tirpus riebaluose, todėl organizme gali kauptis. Perdozavimas gali sukelti per didelį kalcio kiekį kraujyje ir su tuo susijusias problemas.
Svarbiausia išvada: pirmiausia tyrimas, tada sprendimas
Vitaminas D tikrai nėra paprastas „kaulų priedas“. Jis susijęs su platesniais organizmo procesais, o nauji tyrimai rodo, kad jo poveikis gali būti platesnis nei manyta. Tačiau didžiausia klaida – iš šios minties padaryti reklaminį pažadą, kad vienas papildas apsaugos nuo infekcijų, širdies ligų, senėjimo ar metabolinių sutrikimų.
Geriausias požiūris yra praktiškas: jei įtariamas trūkumas, verta atlikti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl dozės. Jei trūkumo nėra, aklas didelių dozių vartojimas nebūtinai duos naudos, o kartais gali ir pakenkti.
Vitaminas D gali būti labai svarbus, kai jo trūksta. Bet jis netampa stebuklu vien todėl, kad apie jį kalba nauji tyrimai.
