Stovint prie kiaušinių lentynos parduotuvėje dažnai akys pačios krypsta į rudus kiaušinius. Jie kažkaip atrodo „natūralesni“, „kaimiškesni“, tarsi sveikesni. Ir nors šalia guli tokie pat balti, dažnai ranka vis tiek tiesiasi prie brangesnio varianto. Atrodo, kad jei jau moki daugiau, vadinasi, gauni kažką geresnio. Bet kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad visa ši istorija yra daug paprastesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Iš tikrųjų kiaušinio spalva neturi jokios įtakos jo kokybei ar maistinei vertei. Tai nėra nei „natūralumo“, nei „ūkio kokybės“ rodiklis. Viskas priklauso tik nuo vieno dalyko – vištos veislės. Vienos vištos deda baltus kiaušinius, kitos – rudus, ir tai yra tiesiog genetika, nieko daugiau. Nei pašaras, nei laikymo sąlygos, nei pats kiaušinio „gerumas“ nuo to nesikeičia. Viduje tiek balti, tiek rudi kiaušiniai yra praktiškai tokie patys – tie patys baltymai, riebalai, vitaminai.
Kodėl vis tiek atrodo, kad rudi kiaušiniai geresni
Tas įsitikinimas neatsirado šiaip sau. Anksčiau rudi kiaušiniai dažniau būdavo atvežami iš mažesnių ūkių, kur žmonės laikė vištas natūralesnėmis sąlygomis. Tuo tarpu balti kiaušiniai dažniau buvo siejami su didelėmis fermomis ir masine gamyba. Natūralu, kad žmonėms susiformavo paprasta asociacija – rudi reiškia „geresni“.
Ši nuomonė išliko iki šiol, nors realybė jau seniai pasikeitusi. Dabar tiek balti, tiek rudi kiaušiniai gali būti tiek iš didelių ūkių, tiek iš laisvai laikomų vištų. Skirtumas slypi ne spalvoje, o ženklinime – kaip vištos buvo laikomos ir kuo šertos.
Įdomu ir tai, kad pats kiaušinis iš pradžių yra baltas. Ruda spalva atsiranda tik pačioje pabaigoje, kai formuojasi lukštas – tai tarsi natūralus „sluoksnis“, kuris neturi jokios įtakos tam, kas yra viduje.
Iš kur atsiranda kainų skirtumas
Jei kokybė tokia pati, logiškas klausimas – kodėl tada rudi kiaušiniai dažnai brangesni? Atsakymas slypi ne pačiame kiaušinyje, o vištose. Tos veislės, kurios deda rudus kiaušinius, paprastai yra didesnės. Joms reikia daugiau pašaro, daugiau vietos, jos gali būti mažiau produktyvios. Visa tai didina jų auginimo kainą.
Gamintojams tai reiškia didesnes išlaidas, o pirkėjams – aukštesnę kainą parduotuvėje. Tai nėra „geresnio produkto“ kaina, o tiesiog gamybos savikaina.
Galiausiai verta prisiminti paprastą dalyką – renkantis kiaušinius svarbiausia ne jų spalva, o tai, kaip jie buvo gauti. Daug daugiau pasako ne lukšto atspalvis, o ženklinimas ant pakuotės: ar vištos buvo laikomos laisvai, ar narvuose, kokiomis sąlygomis augintos.
Spalva čia tėra išvaizda. O jei kalbame apie skonį, maistinę vertę ar naudą – skirtumo praktiškai nėra. Todėl kitą kartą stovint prie lentynos verta ne permokėti už spalvą, o rinktis tai, kas iš tikrųjų svarbu.
