Lietuviškose parduotuvėse nealkoholinių putojančių gėrimų pasirinkimas auga kiekvienais metais — nuo kelių eurų kainuojančių putojančių vynuogių sulčių iki aukštesnės klasės nealkoholinių putojančių gėrimų. Tačiau ar visada žinome, už ką mokame? Ir ar brangesnis butelis garantuoja geresnį gėrimą?
Pagrindinis skirtumas: kilmė ir gamybos būdas
Nealkoholinis šampanas — tai ne bet koks nealkoholinis putojantis gėrimas. Tikru nealkoholiniu šampanu gali vadintis tik tie gėrimai, pagaminti Prancūzijos Šampanės regione pagal griežtai reglamentuotą tradicinį metodą ir vėliau dealkohoizuoti. Visa kita — nealkoholiniai putojantys gėrimai, nesvarbu, kiek gražus butelis ar brangi etiketė.
Tikras nealkoholinis šampanas gaminamas taip: antrinė fermentacija, dėl kurios susidaro burbuliukai, vyksta tiesiogiai butelyje. Po to vynas brandinamas ant nuosėdų mažiausiai 15 mėnesių, tada alkoholis pašalinamas specialiu metodu. Būtent dėl to nealkoholinis šampanas išlaiko sudėtingą aromatą — pyragėlių, riešutų, grietinėlės užuominų.
Dauguma nealkoholinių putojančių gėrimų gaminami paprastesniu būdu: fermentacija vyksta didelėse metalinėse talpyklose, po to gėrimas išpilstomas. Rezultatas — lengvesnis, šviežesnis skonis ir žymiai mažesnė kaina.
5 skirtumai, kuriuos verta žinoti
1. Pavadinimas ant etiketės
Lietuvos parduotuvėse dažnai matome: „nealkoholinis šampanas”, „nealkoholinis putojantis gėrimas”, „nealkoholinis Prosecco”, „nealkoholinis Cava”. Tik butelis su užrašu „Champagne” ir Prancūzijos kilmės sertifikatu bei dealkohoizavimo žymeniu yra tikras nealkoholinis šampanas. Visi kiti — nealkoholiniai putojantys gėrimai, net jei kaina panaši.
2. Burbuliukų kokybė
Tikrame nealkoholiniame šampane burbuliukai smulkūs, tolygūs ir ilgai neišnyksta taurėje. Pigesniuose nealkoholiniuose putojančiuose gėrimuose burbuliukai dažnai stambūs ir greitai išnyksta. Tai vizualiai matyti net prieš ragaujant.
3. Skonis ir aromatas
Nealkoholinis šampanas — sudėtingas, daugiasluoksnis. Jame jaučiamos kepinių, riešutų, obuolių, citrusų natos. Paprastas nealkoholinis putojantis gėrimas — lengvesnis, dažnai vaisinis, kartais saldokas. Nei vienas, nei kitas nėra blogas — tiesiog skirtingas.
4. Sudėtis
Nealkoholiniame šampane naudojamos tik trys vynuogių veislės: „Chardonnay”, „Pinot Noir” ir „Pinot Meunier”. Kitiems nealkoholiniams putojančių gėrimų rūšims — savos: nealkoholinis ispaniškas „Cava” gaminamas iš vietinių veislių, nealkoholinis itališkas „Asti” — iš „Moscato”.
5. Kaina
Lietuvos parduotuvėse nealkoholinio šampano kaina prasideda nuo maždaug 15–20 eurų. Jei matote butelį su užrašu „nealkoholinis šampanas” už 3–5 eurus — tai nealkoholinis putojantis gėrimas, kuris su tikru nealkoholiniu šampanu neturi nieko bendra.
Ką pirkti Lietuvoje pagal biudžetą
- Iki 6 eurų — nealkoholinis „Prosecco” arba nealkoholiniai putojantys vynuogių gėrimai. Puikiai tinka vakarėliui ar šventiniam stalui.
- 6–12 eurų — nealkoholinis „Cava” arba nealkoholinis prancūziškas „Crémant”. Gaminamas tradiciniu metodu, tačiau ne Šampanės regione — todėl žymiai pigiau, bet kokybė artima nealkoholiniam šampanui.
- Nuo 15 eurų — tikras nealkoholinis šampanas. Plačiausiai prieinamas Lietuvos prekybos tinkluose „Maxima”, „Rimi” ar „Iki”.
Kaip nepermokėti
Atkreipkite dėmesį į gamybos metodą etiketėje — ieškokite užrašo „méthode traditionnelle” arba „méthode classique”. Tai reiškia, kad fermentacija vyko butelyje — kokybės ženklas net ir ne nealkoholinio šampano atveju.
Nepirkite nealkoholinio putojančio gėrimo vien dėl gražaus butelio ar brangioje dovanų pakuotėje — kaina dažnai mokama už dizainą, ne už turinį.
Ir svarbiausia: brangus ne visada reiškia geriausias. Puikus nealkoholinis „Cava” už 8 eurus gali suteikti daugiau malonumo nei vidutiniškas nealkoholinis šampanas už 18 eurų. Ragaukite, eksperimentuokite ir rinkitės pagal skonį — ne pagal etiketę.
