Kiekvienas, kas gyvena su kate, bent kartą matė tą pačią sceną: katė reikalauja maisto taip, lyg nebūtų valgiusi pusę amžiaus, gauna pilną dubenėlį, kelis kartus sukramsnoja ir nueina su tokiu veidu, lyg būtų įžeista pačia vakarienės idėja. Ilgą laiką daug kas manė, kad tai tiesiog kaprizas. Tačiau naujas japonų mokslininkų tyrimas rodo visai ką kita – katės dažnai nustoja ėsti ne todėl, kad jau yra sočios, o todėl, kad joms nusibosta tas pats kvapas.
Kodėl katės nusisuka nuo pilno dubenėlio
Ilgus metus aiškinimų buvo visokių. Vieni kalbėjo apie laukinių kačių paveldą ir įprotį visą dieną medžioti smulkų grobį, kiti primindavo, kad katės turi mažesnį skrandį ir natūraliai linkusios valgyti mažesnėmis porcijomis. Tačiau Ivatės universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Masao Miyazaki, pažvelgė į šį klausimą iš uoslės pusės ir parodė, kad katėms labai svarbi ne tik sotumo būsena, bet ir kvapo naujumas.
Tyrimo esmė labai įdomi. Katėms buvo duodamas maistas trumpais intervalais, o mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi jų susidomėjimas. Kai dubenėlyje nuolat būdavo tas pats kvapas, apetitas gana greitai sumažėdavo. Tačiau kai tik atsirasdavo kito maisto kvapas, katės vėl pradėdavo ėsti aktyviau, net jei tas naujasis pasirinkimas objektyviai nebuvo „skanesnis“. Kitaip tariant, didžiausią vaidmenį čia atliko ne skonio kokybė, o kvapo naujumas.
Katėms svarbiau kvapas nei jums atrodo
Tyrėjai nuėjo dar toliau ir patikrino, ar būtina keisti patį maistą. Paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais užteko vien per pertrauką parodyti katei kitokio maisto kvapą, ir susidomėjimas vėl grįždavo. Tai rodo, kad katės maistą vertina labai stipriai per uoslę, o ne vien per sotumo jausmą ar vien tik skonį. Tyrimo autoriai šį reiškinį sieja su uoslės habituacija ir dishabituacija, tai yra su tuo, kad gyvūnas pripranta prie to paties kvapo ir nustoja į jį reaguoti taip aktyviai, bet susidomėjimas gali greitai grįžti, jei kvapinis fonas pasikeičia.
Šis atradimas iš esmės labai gerai paaiškina kasdienę kačių elgseną namuose. Katė nebūtinai „įžeista“, ne visada „serga“, ir ne visada „išlepinta“. Kartais jai paprasčiausiai atsibosta tas pats aromatas. Žmogui tai gali atrodyti nelogiška, nes dubenėlyje vis dar pilna gero maisto, tačiau katei tai jau nebeatrodo įdomu. Todėl ir susidaro tas įspūdis, kad ji nuolat prašo kažko naujo, nors maisto kiekio jai lyg ir netrūksta.
Ką tai reiškia šeimininkams
Man atrodo, kad tai yra viena naudingiausių išvadų tiems, kas namuose turi vyresnę, jautresnę ar išrankesnę katę. Jei gyvūnas blogiau valgo, ne visada pirmas sprendimas turi būti bėgti pirkti dešimt naujų rūšių konservų. Kartais gali padėti ir tai, kad maistas būtų siūlomas kitaip, šiek tiek pakeičiant kvapų įvairovę. Žinoma, jei katė ilgiau atsisako ėsti, visada svarbu pagalvoti ir apie sveikatos problemas, bet kasdienėse situacijose šis tyrimas duoda labai žmogišką paaiškinimą – katei gali būti tiesiog nuobodu.
Tai taip pat gali būti svarbu augintinių maisto gamintojams. Jei katės motyvaciją stipriai veikia kvapo naujumas, ateityje galime matyti daugiau ne tik skirtingų skonių, bet ir skirtingų kvapinių variacijų tame pačiame produkte. Kitaip tariant, dubenėlio drama gali būti ne charakterio klausimas, o labai jautrios katės uoslės pasekmė.
Kodėl šis atradimas iš tiesų daug ką paaiškina
Jei reikėtų viską pasakyti trumpai, katė dažnai nebaigia maisto ne todėl, kad jau visiškai pasisotino, o todėl, kad jos smegenys tiesiog nustoja taip aktyviai reaguoti į tą patį kvapą. Vos tik kvapas pasikeičia, susidomėjimas gali grįžti. Ir čia, man atrodo, slypi visas šio tyrimo žavesys – jis parodo, kad už to „išrankumo“ iš tiesų stovi ne kaprizas, o labai konkreti jutiminė logika.
Taigi kitą kartą, kai katė vėl paniekinamai nusisuks nuo pilno dubenėlio, galbūt verta ne pykti, o prisiminti vieną paprastą dalyką: jūsų augintinė gali būti ne alkana, ne išlepusi ir ne pikta. Jai gali būti tiesiog nuobodu uosti tą patį.
