Kodėl katinai miaukia net tada, kai atrodo viskuo pasirūpinta: ką jie iš tiesų bando pasakyti

Dubenėlyje dar yra maisto, vanduo šviežias, kraiko dėžė sutvarkyta, o katinas ką tik išsimiegojo ant palangės. Tačiau vos žmogus atsisėda dirbti, žiūrėti filmo ar kalbėtis telefonu, iš kito kambario pasigirsta ilgas, reiklus „miau“. Ir dar vienas. Kartais atrodo, kad gyvūnas specialiai renkasi akimirką, kai šeimininko rankos pilnos.

Tokia scena pažįstama daugeliui kačių augintojų. Iš pirmo žvilgsnio viskas katinui duota, todėl miaukimas gali skambėti kaip kaprizas. Tačiau katės retai kelia triukšmą visiškai be priežasties: kartais jos prašo visai ne maisto, o dėmesio, saugumo, žaidimo arba tiesiog nori, kad žmogus pastebėtų pokytį, kurio pats dar nesuprato.

Didžiausia painiava kyla todėl, kad žmogus į miaukimą dažnai žiūri kaip į vieną universalią kalbą. Tuo metu katinui tas pats garsas gali reikšti labai skirtingus dalykus – nuo mandagaus pasisveikinimo iki aiškaus nepasitenkinimo. Suprasti padeda ne vien ausys, bet ir tai, kur katė stovi, kaip juda jos uodega, į ką ji žiūri ir kas tuo metu vyksta namuose.

Katinas gali prašyti ne dubenėlio, o jūsų

Dauguma suaugusių kačių tarpusavyje nebendrauja miaukimu taip dažnai, kaip bendrauja su žmonėmis. Gyvendama namuose katė greitai išmoksta, kad balsas yra veiksmingas būdas prisikviesti savo žmogų: pamiauksi – jis atsisuks, pakalbės, gal net ateis paskui. Taip gimsta mažas kasdienis ritualas, kurio šeimininkas nė nepastebi.

Katinui gali trūkti ne vien glostymo. Vienas miaukia prie durų, nes nori kartu pereiti į kitą kambarį, kitas kviečia šeimininką pažiūrėti, kaip jis žaidžia, trečias nori kelių minučių ramaus buvimo šalia. Ypač tai matyti vakare, kai žmogus grįžta po darbo ir mano, kad katė visą dieną puikiai tvarkėsi viena.

Katės, kaip ir žmonės, turi savo įprastą dienos ritmą. Jei anksčiau tam tikru metu būdavo žaidžiama, duodamas skanėstas ar žmogus tiesiog sėdėdavo ant sofos, o dabar rutina pasikeitė, augintinis gali atkakliai priminti apie seną tvarką. Jam tai nėra manipuliacija žmogiška prasme – greičiau bandymas susigrąžinti pažįstamą ir saugų pasaulį.

Kartais garsas išduoda nuobodulį ir susikaupusią energiją

Butas katei gali būti ir jaukus, ir labai nuspėjamas. Tas pats koridorius, tas pats langas, tie patys baldai, o šeimininkas vakare pavargęs. Kai nėra ką medžioti, tyrinėti ar gaudyti, katė gali pradėti vaikščioti iš paskos, garsiau kalbėti, stumdyti daiktus nuo stalo arba reikalauti dėmesio būtent tada, kai jo mažiausiai patogu duoti.

Ypač dažnai tai nutinka jaunoms, aktyvioms katėms, tačiau nuobodžiauti gali ir solidus, ramus katinas. Maisto dubenėlis problemos neišsprendžia, nes sotumas nėra tas pats, kas veikla. Keli trumpi žaidimai su meškere, kamuoliuku ar paslėptu skanėstu dažnai suteikia daugiau ramybės nei dar viena porcija maisto.

Tėvams su mažais vaikais tai gali būti pažįstama situacija: vakare namuose pagaliau nutyla šurmulys, o tuomet aktyviausia tampa katė. Senjorui garsiai miaukiantis augintinis kartais atrodo kaip vienintelis pašnekovas namuose. Dirbančiam iš namų žmogui jis gali tapti kantrybės išbandymu, bet verta prisiminti – katė nemato vaizdo skambučio svarbos, ji tik mato savo žmogų, kuris jau ilgai sėdi vienoje vietoje ir nereaguoja.

Kodėl katinai miaukia net tada, kai atrodo viskuo pasirūpinta: ką jie iš tiesų bando pasakytiNuotrauka: Pexels / max laurell

Ne kiekvienas miaukimas reiškia tą patį

Trumpas, lengvas miauktelėjimas prieškambaryje gali būti paprastas pasisveikinimas. Atkaklus garsas prie spintelės dažnai reiškia prašymą, o žemas, neįprastai ilgas miaukimas – kad katė jaučiasi nejaukiai, susierzino ar kažko išsigando. Vien iš garso spėlioti sunku, todėl svarbu stebėti visą vaizdą.

Jeigu katė miaukia prie lango, ją gali sujaudinti lauke matomas paukštis, kitas gyvūnas ar neįprastas garsas. Jei balsas pasigirsta prie uždarų durų, ji nebūtinai veržiasi į kambarį dėl ypatingos priežasties – kai kurioms katėms tiesiog nepatinka, kad teritorija staiga tampa nepasiekiama. Jos nori žinoti, kas vyksta kitoje pusėje, ir pačios nuspręsti, kur būti.

Nerimą dažniau kelia ne pats miaukimas, o staigus jo pasikeitimas. Jei paprastai tylus katinas ima garsiai ir atkakliai šaukti, ypač naktimis, jei kartu slepiasi, mažiau ėda, keičiasi jo judėjimas ar įpročiai prie kraiko dėžės, tokio signalo numoti ranka nereikėtų. Katė negali pasakyti, kur jai skauda ar kas kelia diskomfortą, todėl neįprastas elgesys yra priežastis pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Žmogus išmoko atsakyti, todėl katė ir kalba

Čia slypi ir švelniai juokinga tiesa: kai katė miaukteli, o žmogus iškart pašoka pripilti dubenėlį, atidaryti duris ar duoti skanėstą, ji gauna labai aiškią pamoką. Šis garsas veikia. Todėl po kelių dienų ar savaičių augintinis gali naudoti tą patį būdą ne tik tada, kai tikrai alkanas, bet ir kai nori bet kokios reakcijos.

Dėl to šeimininkui neverta pykti ant katės už tai, kad ji išmoko bendrauti. Tačiau taip pat nereikia kiekvieno miauktelėjimo automatiškai „užkimšti“ maistu. Pirmiausia galima pažvelgti, ar vanduo šviežias, ar kraiko dėžė švari, ar katė neturi užstrigusio žaislo, ar nori išeiti į kitą patalpą. Jei pagrindiniai poreikiai patenkinti, kelios minutės žaidimo ar ramus kontaktas gali būti būtent tai, ko ji prašo.

Kita pusė irgi svarbi. Ne kiekvienas žmogus gali visą dieną reaguoti į katės kvietimus, o šeimoje su vaikais, darbu ir buities rūpesčiais kantrybė nėra begalinė. Todėl padeda nuspėjama rutina: maitinimas panašiu metu, kasdienis žaidimas, vieta prie lango, draskyklė, saugi rami erdvė. Katė, kuri gauna dėmesio ne tik tada, kai ima šaukti, dažniau jaučiasi ramesnė.

Katinų miaukimas nėra vien skundas, kad dubenėlyje matosi dugnas. Dažnai tai mažas bandymas pasakyti: „Aš čia, pastebėk mane, kažkas pasikeitė“ arba tiesiog „pabūk su manimi“. O geriausias atsakymas į tą garsą ne visada būna skanėstas – kartais užtenka atsisukti, pažiūrėti į akis ir suprasti, kad namuose kalba ne triukšmingas kaprizas, o gyvas jūsų šeimos narys.