Buvo laikas, kai atrodė labai aišku, kas yra „sena“ ir kas yra „modernu“. Seni parketo raštai daugeliui kėlė asociacijas su senais butais, girgždančiomis grindimis ir tuo, ką norėjosi kuo greičiau paslėpti po kažkuo nauju. Tada atėjo laminato era. Jis atrodė tvarkingas, lygus, greitai paklojamas ir, svarbiausia, daug kam atrodė šiuolaikiškas. Dėl to tūkstančiai butų atsisveikino su senomis medinėmis grindimis net nesusimąstydami, kad po keliolikos metų jos vėl bus laikomos stiliaus ženklu.
Šiandien situacija apsivertė. Tai, kas anksčiau atrodė pasenę, dabar vadinama charakteriu, autentika ir kokybe. Dizaineriai vėl atsigręžia į natūralias medžiagas, senus raštus ir tai, kas interjerui suteikia ne sterilumo, o gyvumo. Būtent todėl parketas, ypač klojamas eglute ar kitu išraiškingu raštu, vėl grįžta į madą. Ir ne šiaip grįžta, o tampa viena geidžiamiausių grindų dangų.
Kodėl parketas kadaise taip masiškai dingo?
Priežastis labai paprasta. Žmonės tiesiog pavargo nuo to, ką matė kasdien. Kai tam tikras sprendimas dešimtmečiais kartojasi beveik kiekviename bute, jis nustoja atrodyti ypatingas. Taip nutiko ir su senuoju parketu. Daugelyje namų jis buvo įprastas dalykas, todėl atėjus remonto bumui žmonės troško pokyčių. Norėjosi to, kas atrodytų nauja, lygu, tvarkinga ir be jokio „senamadiškumo“ prieskonio.
Laminatas tuo metu buvo tarsi greitas atsakymas į visas tas svajones. Jis atrodė modernesnis, dažnai buvo pigesnis, jį buvo lengviau įrengti, o paviršius daug kam atrodė tvarkingesnis ir paprastesnis. Tuo laikotarpiu daugelis nė nesvarstė, kad po tuo „senu“ parketu gali slypėti vertinga medžiaga. Grindys buvo tiesiog plėšiamos lauk, o vietoj jų atsirasdavo naujos, tuo metu madingos dangos.
Paradoksas tas, kad dažnai buvo naikinamos tikrai geros grindys. Natūralaus medžio, ilgaamžės, tvirtos, su galimybe jas restauruoti. Tuo metu apie tai galvojo retas. Svarbiausia buvo atsinaujinti.
Kodėl dabar jos vėl taip geidžiamos?
Pirmiausia todėl, kad žmonės pavargo nuo vienodumo. Laminatas ilgą laiką buvo kone visur: butuose, namuose, nuomojamuose būstuose, biuruose. Kai daiktas tampa pernelyg įprastas, jis nustoja stebinti. O interjere vis daugiau žmonių dabar ieško ne tik tvarkos, bet ir išskirtinumo. Norisi ne tiesiog „gražu“, o kad namai turėtų veidą.
Parketas tą veidą turi. Jis neatrodo plokščias ar nuobodus. Medis turi savo tekstūrą, savo atspalvius, savo gyvumą. Net maži netobulumai čia atrodo ne kaip trūkumas, o kaip dalis žavesio. Būtent tai ir pradėjo vertinti šiuolaikinis interjeras, kuris vis dažniau sukasi į natūralumą, tikrumą ir ilgaamžiškumą.
Antra priežastis – medžiagiškumas. Natūralaus medžio grindys kambariui suteikia visai kitą jausmą nei sintetinė danga. Jos atrodo šiltesnės, solidesnės, gyvesnės. Ant jų kitaip krinta šviesa, kitaip atrodo baldai, kitaip suskamba visas interjeras. Nors iš pirmo žvilgsnio tai tik grindys, iš tikrųjų jos labai stipriai formuoja bendrą erdvės nuotaiką.
Trečia priežastis – ilgaamžiškumas. Geras parketas nėra tas daiktas, kurį po dešimties metų nori mesti lauk. Jį galima šlifuoti, atnaujinti, perdažyti, perlakavimo būdu sugrąžinti jam gyvybę. Kitaip tariant, tai nėra vienkartinis pasirinkimas. Todėl šiandien, kai vis daugiau žmonių nori pirkti ne trumpam, o ilgam, parketas vėl atrodo prasmingas.
Kuo jis patrauklus šiuolaikiniame interjere?
Įdomiausia tai, kad parketas šiandien nebėra siejamas vien su senoviniais ar klasikiniais namais. Priešingai – jis labai gražiai atrodo ir moderniuose interjeruose. Būtent tas kontrastas tarp šiuolaikinių formų ir natūralaus medžio grindų dabar labai vertinamas. Švarios linijos, minimalistiniai baldai ir išraiškingas parketo raštas kartu sukuria ne banalų, o gyvą vaizdą.
Ypač populiari išlieka eglutė. Kadaise daugelis ją laikė atgyvena, o dabar ji vėl atrodo rafinuotai. Ir ne tik todėl, kad graži. Toks klojimo būdas suteikia grindims ritmą, judesį, eleganciją. Erdvė iš karto tampa nebe tokia plokščia. Atrodo, kad grindys ne tik užpildo kambarį, bet ir kuria jo charakterį.
Be to, šiandien pasirinkimų daug daugiau nei anksčiau. Parketas gali būti ne tik tradicinis, bet ir tamsesnis, šviesesnis, ramesnis, modernesnis, platesnių ar siauresnių lentelių, įvairių raštų. Todėl jis tinka ne vienam stiliui ir ne vienam skoniui.
Ką daryti, jei po laminatu slepiasi senas parketas?
Čia prasideda pati įdomiausia dalis. Ne vienuose namuose po laminatu ar linoleumu vis dar slypi senos medinės grindys. Ir kartais žmonės labai nustemba pamatę, kad jos dar visai neblogos. Žinoma, ne kiekvienas senas parketas vertas gelbėjimo. Jei jis stipriai pažeistas, supuvęs, išbrinkęs ar apimtas pelėsio, stebuklo čia nebus. Tačiau jei pagrindas tvirtas, mediena kokybiška, o pažeidimai daugiausia paviršiniai, restauracija gali būti labai gera mintis.
Tokiu atveju vietoj naujo pirkinio galima susigrąžinti tai, kas jau yra namuose. Ir dažnai rezultatas būna kur kas įdomesnis nei bet kokia nauja grindų danga iš parduotuvės. Senas parketas po restauravimo gali atrodyti ne tik tvarkingai, bet ir prabangiai. Jis iš karto suteikia interjerui istorijos, gilumo ir tikrumo.
Todėl šiandien vis daugiau žmonių nebeplėšia, o kaip tik ieško, kas slepiasi po vėliau paklotais sluoksniais. Tai, kas kadaise buvo laikoma sena našta, dabar daugeliui tampa tikru atradimu.
Mada grįžta, bet ne be priežasties
Sakyti, kad „mada yra cikliška“, būtų per paprasta. Parketo grįžimas nėra vien nostalgija. Tai ir reakcija į nuovargį nuo vienodų sprendimų, ir noras turėti namuose daugiau natūralumo, ir supratimas, kad kokybiški dalykai dažnai tarnauja ilgiau už tai, kas vienu metu atrodo labai patogu.
Būtent todėl grindys, kurias daugelis prieš dvidešimt metų rovė be gailesčio, šiandien vėl tampa geidžiamos. Ir kartais didžiausias interjero lobis slypi ne naujų medžiagų kataloguose, o tiesiog po tuo sluoksniu, kurį kažkada skubiai užklojome.
