Jei kepant žuvį ji dažnai ištežta, byra ar primena ne traškią filė, o minkštą masę, problema dažniausiai slypi ne pačioje žuvyje, o kepimo būde. Viena svarbiausių detalių — dangtis. Paprasta taisyklė: kepant keptuvėje žuvies dengti nereikia, jei norite gražios plutelės ir tvirtos tekstūros.
Daugelis daro priešingai — uždengia keptuvę tikėdamiesi, kad žuvis iškeps greičiau ar išliks sultingesnė. Tačiau būtent tai dažniausiai sugadina rezultatą. Po dangčiu kaupiasi garai, kurie neleidžia paviršiui apskrusti, o vietoje kepimo prasideda pusiau troškinimas. Dėl to žuvis ne tik praranda tekstūrą, bet ir tampa vandeninga.
Kodėl dangtis kepant žuvį dažniausiai kenkia
Kai keptuvė uždengiama, viduje susidaro uždara drėgna aplinka. Žuvis natūraliai išskiria sultis, o jos neturi kur pasišalinti. Vietoje to, kad išgaruotų ir leistų paviršiui kepti, drėgmė grįžta atgal į žuvį. Rezultatas — minkšta, kartais net gležna tekstūra, kuri neturi jokios traškios plutelės.
Be to, drėgmė trukdo susiformuoti rudai, skaniai kepimo reakcijai, kuri suteikia žuviai aromatą. Dėl to net ir geros kokybės žuvis gali pasirodyti blankaus skonio. Būtent todėl profesionalai kepdami žuvį keptuvėje beveik visada palieka ją atvirą.
Kada dangtis vis dėlto gali būti naudingas
Nors taisyklė paprasta, yra keletas išimčių. Jei kepate labai storą žuvies gabalą, kartais galima trumpam uždengti keptuvę pačioje pabaigoje, kad šiluma pasiektų vidų. Tačiau tai daroma labai trumpai — tik kelioms minutėms, ir tik tada, kai paviršius jau apskrudęs.
Taip pat dangtis gali būti naudojamas, jei žuvis ruošiama ne kepant, o troškinant ar gaminant su padažu. Tokiu atveju drėgmė yra reikalinga, nes ji padeda išlaikyti minkštumą ir leidžia susiformuoti padažui. Tačiau tai jau visai kitas gaminimo būdas, kuris skiriasi nuo klasikinio kepimo keptuvėje.
Kaip kepti žuvį, kad ji būtų tvirta ir nesubyrėtų
Kad žuvis iškeptų taip, kaip reikia, svarbu ne tik nenaudoti dangčio. Prieš kepimą ją verta gerai nusausinti, nes drėgmės perteklius yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl paviršius neskrunda. Keptuvė turi būti pakankamai įkaitusi, o aliejus — karštas, bet ne degantis.
Dar viena dažna klaida — bandymas per anksti apversti žuvį. Jei ji dar neprikepusi, ji lips prie keptuvės ir byrės. Palaukus šiek tiek ilgiau, paviršius pats „atsileidžia“ ir žuvį galima lengvai apversti. Taip pat svarbu jos per daug nevartyti — dažniausiai pakanka vieno apvertimo.
Jei laikysitės šios paprastos taisyklės — kepant žuvies neuždengti — rezultatas pasikeis iš karto. Vietoje minkštos, vandeningos masės gausite tvirtą, sultingą ir gražiai apskrudusią žuvį, kuri išlaiko formą ir tikrai atrodo kaip patiekalas, o ne atsitiktinai iškepęs produktas.
