Prekybos centro aikštelėje prasidėjęs mandagus pokalbis Heilbrone baigėsi 77 metų vyro apgavyste. Nepažįstamasis jam įteikė neva vertingus auksinius papuošalus, paprašė pagalbos dėl „apgadinto automobilio“ ir įtikino nueiti prie bankomato. Senjoras išėmė 500 eurų, perdavė pinigus – o vėliau paaiškėjo, kad tai buvo gerai žinomas sukčiavimo metodas.
Tokios istorijos pavojingos būtent tuo, kad jos neprasideda nuo akivaizdaus grasinimo ar agresijos. Sukčius nepuola, neplėšia rankinės ir nekelia balso. Jis prieina kaip žmogus, kuriam neva nutiko bėda, pradeda kalbėtis, kuria pasitikėjimą ir pasinaudoja natūraliu noru padėti. Prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės tam labai patogios: žmonės skuba, yra užsiėmę pirkiniais, o trumpi pokalbiai su nepažįstamaisiais čia neatrodo neįprastai.
Kaip paprastas pokalbis virto 500 eurų praradimu
Incidentas įvyko ketvirtadienį apie vidurdienį Heilbrone, prie „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės Sontheimer Landwehr gatvėje. Prie 77 metų vyro priėjo nepažįstamasis. Iš pradžių situacija atrodė visai nekaltai – tiesiog trumpas pokalbis, kokių viešose vietose pasitaiko dažnai.
Tačiau būtent nuo to ir prasideda tokio tipo apgavystės. Sukčius pirmiausia ne prašo pinigų, o bando atrodyti patikimas. Šiuo atveju jis senjorui padavė neva vertingų auksinių papuošalų. Tokia „dovana“ nėra atsitiktinė detalė – ji turi sukurti įspūdį, kad žmogus rimtas, dosnus, galbūt patekęs į keblią situaciją, bet ne paprastas apgavikas.
Po to sekė prašymas. Nepažįstamasis paaiškino, kad jo automobilis buvo apgadintas, todėl jam skubiai reikia grynųjų. Jis paprašė 500 eurų. Senjoras, norėdamas padėti, sutiko palydėti vyrą iki bankomato, išėmė pinigus ir perdavė juos sukčiui.
Iš šalies tokia istorija gali atrodyti lengvai atpažįstama, tačiau realiu momentu viskas vyksta kitaip. Žmogus spaudžiamas laiko, prieš jį stovi įtikinamai kalbantis nepažįstamasis, rankose – tariamai vertingi papuošalai, o situacija pateikiama kaip skubi. Būtent skubos ir pasitikėjimo mišinys dažniausiai ir priverčia auką suklysti.
„Auksinės grandinėlės“ metodas: kodėl žmonės patiki
Policijai tokio tipo sukčiavimas nėra naujiena. Jis dažnai vadinamas „auksinės grandinėlės“ metodu, nes jo esmė – neva brangūs papuošalai, kurie realiai dažniausiai būna pigios imitacijos.
Sukčius sukuria mainų iliuziją. Auka gauna „vertingą“ daiktą, todėl jai psichologiškai lengviau duoti pinigų. Atsiranda jausmas, kad tai ne dovana nepažįstamajam, o laikina pagalba žmogui, kuris paliko užstatą ar bent jau parodė gerą valią.
Tai labai svarbus manipuliacijos elementas. Žmogui sunkiau atsisakyti, kai jis jau kažką paėmė į rankas. Sukčius tarsi sukuria abipusiškumo jausmą: „aš tau daviau, dabar padėk man“. Nors iš tikrųjų auka negauna nieko vertingo, o pinigai dingsta iš karto.
Vyresnio amžiaus žmonės tokiuose scenarijuose tampa ypač pažeidžiami. Nusikaltėliai dažnai tikisi, kad senjoras bus mandagesnis, mažiau linkęs grubiai nutraukti pokalbį, labiau pasitikės tiesioginiu kontaktu ir stresinėje situacijoje ne iš karto suabejos istorija.
Tačiau tai nereiškia, kad apgauti galima tik senjorus. Šis metodas veikia dėl labai žmogiškų dalykų: noro padėti, skubos, netikėtumo ir baimės pasirodyti abejingam.

Ką daryti, jei prie jūsų prieina su „auksu“ ir skubiu prašymu
Svarbiausia taisyklė paprasta: viešoje vietoje nepriimkite jokių „vertingų“ daiktų iš nepažįstamų žmonių ir neduokite grynųjų, kad ir kokia dramatiška istorija būtų pasakojama.
Jeigu žmogus sako, kad jam reikia pagalbos dėl automobilio, kelionės, dokumentų ar šeimos nelaimės, galima pasiūlyti paskambinti policijai, techninei pagalbai, draudimui ar artimiesiems. Tikras žmogus, kuriam iš tiesų reikia pagalbos, dažniausiai sutiks su saugiu sprendimu. Sukčius tokio pasiūlymo dažnai vengs, nes jam reikia ne pagalbos, o pinigų.
Jeigu nepažįstamasis spaudžia eiti prie bankomato, tai turėtų būti labai aiškus pavojaus signalas. Nėra jokios priežasties išiminėti pinigus žmogui, kurio nepažįstate, vien todėl, kad jis parodė papuošalą, laikrodį ar kitą tariamai vertingą daiktą.
Dar vienas svarbus patarimas – nebijoti nutraukti pokalbio. Galima pasakyti: „Atsiprašau, pinigų neduodu“ ir nueiti. Mandagumas neturi tapti vartais į apgavystę.
Policija ieško įtariamojo
Po incidento Heilbrono policija paskelbė įtariamojo aprašymą. Jis apibūdinamas kaip maždaug 69 metų vyras, apie 1,70–1,75 m ūgio. Įvykio metu jis dėvėjo rudą kepuraitę, akinius, mėlynus džinsus ir juodą striukę.
Pasak nukentėjusiojo, vyras kalbėjo vokiškai su itališku akcentu. Jis, kaip nurodoma, važiavo juodu BMW visureigiu. Pareigūnai prašo žmonių, kurie tą dieną apie vidurdienį „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje Heilbrone pastebėjo įtartiną vyrą ar automobilį, susisiekti su policija.
Tokie atvejai primena, kad sukčiavimas nebūtinai vyksta telefonu ar internetu. Kartais jis prasideda visai paprastai – nuo šypsenos, mandagaus sakinio ir tariamai brangaus papuošalo rankoje. Būtent todėl prekybos centrų aikštelėse verta būti atsargiems: jei nepažįstamasis siūlo „auksą“ ir prašo pinigų, tai greičiausiai ne nelaimė, o spąstai.