Slyvos dažniausiai sukirmija ne dėl prastos žemės ar silpno medžio. Lemiamas momentas būna daug anksčiau, nei vaisiuose pasirodo skylutės. Jei kenkėjas spėja įsigraužti į jauną slyvą, vėliau purkšti beveik beprasmiška. Todėl svarbiausia – ne laukti pažeistų vaisių, o apsaugoti slyvas iškart po žydėjimo.
Kodėl slyvos sukirmija, nors medis atrodo sveikas
Sodininkai dažnai nustemba: medis žydi gausiai, užmezga daug vaisių, lapai žali, o vasaros viduryje slyvos ima byrėti, kai kurios pasidaro violetiškai patamsėjusios, iš jų sunkiasi lipnūs lašeliai. Perpjovus vaisių viduje randamas vikšras arba jo išgraužtas takas. Tada ir atrodo, kad problema atsirado staiga.
Iš tikrųjų viskas prasideda gerokai anksčiau. Dažniausias kaltininkas – slyvinis vaisėdis. Tai kenkėjas, kurio drugiai skraido tada, kai slyvos jau būna peržydėjusios ir pradeda megzti vaisius. Patelės deda kiaušinėlius ant jaunų vaisių, o išsiritę vikšrai greitai įsigraužia vidun. Nuo tos akimirkos slyva praktiškai tampa paslėpta slėptuve: iš išorės ją pasiekti sunku.
Todėl viena didžiausių klaidų – pradėti rūpintis slyvomis tik tada, kai pažeidimai jau akivaizdūs. Maža skylutė, lipnumas, anksti krentantis vaisius – tai ne įspėjimas, o dažnai jau pasekmė. Tuo metu galima sumažinti kenkėjų plitimą, bet išgelbėti pažeistų vaisių nebepavyks.
Pirmas signalas turi būti ne skylutė vaisiuje, o pasibaigęs žydėjimas
Jei slyvos kasmet sukirmija, jų apsaugą reikėtų planuoti ne pagal kalendoriaus datą, o pagal patį medį. Svarbiausias orientyras – žydėjimo pabaiga. Kol slyvos žydi, purkšti nuo kenkėjų nereikėtų, nes tuo metu medžius lanko bitės ir kiti naudingi vabzdžiai. Tačiau žiedams nubyrėjus prasideda laikotarpis, kai reikia būti atidiems.
Būtent tada verta kabinti feromonines gaudykles. Jos padeda suprasti, kada vaisėdis pradeda skraidyti. Tai nėra tik dekoratyvi priemonė ar „liaudiškas triukas“ – gaudyklė leidžia nepražiopsoti momento, kai kenkėjas aktyvus. Mažame sode ji gali ir sumažinti vaisėdžių kiekį, bet svarbiausia jos paskirtis – parodyti, kada problema prasideda.
Jei gaudyklėje ima rastis vaisėdžių, o ankstesniais metais slyvos stipriai kirmijo, galima imtis papildomos apsaugos. Tam naudojamos augalų apsaugos priemonės nuo vaisėdžių, tačiau čia svarbus tikslumas: purškiama ne „dėl visa ko“, o tada, kai kenkėjas dar neįlindęs į vaisių. Visada būtina rinktis tik registruotas priemones ir laikytis etiketėje nurodytų normų bei laukimo termino iki derliaus.
Ką daryti visą sezoną, kad problema negrįžtų kasmet
Apsauga nuo sukirmijusių slyvų nėra vienas purškimas. Jei po medžiu visą vasarą guli pažeisti vaisiai, kenkėjų ciklas tęsiasi. Todėl nukritusias, įtartinai ankstyvas slyvas reikia rinkti ir pašalinti. Ypač svarbu nepalikti jų pūti po medžiu, nes dalis kenkėjų gali toliau vystytis ir kitais metais vėl grįžti į tą patį sodą.
Taip pat verta prižiūrėti pačią lają. Per tankus medis blogiau vėdinasi, jame sunkiau pastebėti pirmuosius pažeidimus, o vaisiai dažnai bręsta netolygiai. Pavasarį pašalinamos sausos, susikryžiavusios, į lajos vidų augančios šakos. Tai nėra tiesiog tvarkos darbas – atviresnė laja leidžia geriau pasiekti vaisius ir sumažina sąlygas įvairioms bėdoms plisti.
Rudenį taip pat nereikėtų palikti sodo „kaip yra“. Surinkti krituoliai, pašalinti mumifikuoti vaisiai, švaresnė dirva po medžiu sumažina tikimybę, kad kitą sezoną problema kartosis tokiu pat mastu.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: slyvos nekirmys ne tada, kai jas pradėsite gelbėti vasaros pabaigoje, o tada, kai apsaugosite jaunus vaisius po žydėjimo. Būtent ta trumpa, dažnai pražiopsoma savaitė ar dvi lemia, ar derlius bus sveikas, ar vėl teks kiekvieną gražią slyvą pjauti perpus.
