Šunims jos dažnai atrodo visai kitaip: vietoj čiaudulio ar slogos pirmiausia atsiranda niežulys, paraudusi oda, laižomos letenos ar sudirgusios ausys. Todėl didžiausia klaida – manyti, kad augintinis tiesiog „prisirinko purvo“ ar per dažnai kasosi iš įpročio.
Kodėl pavasaris šuniui gali tapti sunkiu sezonu
Kai prasideda žydėjimas, ore padaugėja žiedadulkių, pelėsių sporų ir kitų dirgiklių. Žmogui tai dažnai reiškia varvančią nosį, ašarojančias akis ar čiaudulį. Šuniui alergija dažniau smogia per odą.
Alerginė reakcija kyla tada, kai imuninė sistema per stipriai sureaguoja į medžiagą, kuri pati savaime nebūtinai pavojinga. Pavasarį tokiais dirgikliais gali tapti beržų, žolių, piktžolių žiedadulkės, pelėsis po sniego tirpsmo, vabzdžių įkandimai ar net buitinė chemija, kuria plaunamos grindys, kilimai ar guoliai.
Lietuvoje tai ypač aktualu po pirmųjų šiltesnių savaičių, kai vienu metu prasideda žydėjimas, džiūsta šaligatviai, ore kyla dulkės, o parkuose ir pievose šuo ima daugiau kontaktuoti su augalais. Jei po pasivaikščiojimo augintinis ima intensyviau laižyti letenas, trinti snukį į kilimą ar kasytis ausis, tai gali būti ne atsitiktinumas.
Alergiją dažniausiai parodo oda, ausys ir letenos
Svarbiausias požymis – niežulys. Šuo gali dažnai kasytis, kandžioti kailį, laižyti letenas, trinti snukį, neramiai miegoti ar staiga pradėti vengti prisilietimų. Oda gali parausti, pleiskanoti, atsirasti nuplikusių vietų, šašelių ar sudirgusių plotų.
Dažnai nukenčia ir ausys. Jei šuo purto galvą, kasosi ausis, o jų vidus paraudęs ar atsiranda daugiau išskyrų, tai gali būti alergijos sukeltas uždegimas arba prie alergijos prisidėjusi infekcija. Tokiais atvejais nereikėtų lašinti bet kokių namuose turimų priemonių – ausų problemos šunims gali greitai paūmėti.
Akys ir nosis taip pat gali reaguoti, tačiau šunims tai paprastai nėra pagrindinis alergijos ženklas. Nedidelis ašarojimas ar lengvos išskyros gali pasitaikyti, bet jei atsiranda patinimas, stiprus tinimas aplink snukį, kvėpavimo sunkumas ar staigus silpnumas, tai jau pavojingi simptomai. Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į veterinarą.
Jei šuo pavasarį kasosi kasdien, laižo letenas iki paraudimo ar dažnai purto ausis, tai nėra smulkmena – taip gali prasidėti alergija.
Ko nedaryti namuose
Didžiausia klaida – gydyti šunį žmonėms skirtais vaistais nuo alergijos savo nuožiūra. Net jei vaistas padeda žmogui, augintiniui jis gali būti netinkamas arba pavojingas dėl dozės, veikliosios medžiagos ar kitų ligų. Vaistus turi parinkti veterinaras.
Kita klaida – tik dažniau maudyti šunį. Atrodo, kad vanduo nuplaus alergenus ir palengvins niežulį, tačiau netinkamas šampūnas, per dažnas maudymas ar prastas džiovinimas gali dar labiau sudirginti odą. Ypač jautriems šunims tai gali sustiprinti sausumą, pleiskanojimą ir niežulį.
Namie galima padaryti tik saugius dalykus: po pasivaikščiojimo nuvalyti letenas, pilvą ir kailį drėgna šluoste, dažniau skalbti guolį, siurbti kilimus, vėdinti namus tada, kai žiedadulkių mažiau, ir stebėti, kada simptomai sustiprėja. Naudinga užsirašyti, po kokių pasivaikščiojimų, maisto ar aplinkos pokyčių šuo ima kasytis labiau.
Toks dienoraštis veterinarui gali būti labai vertingas. Jis padeda atskirti, ar problema labiau sezoninė, ar susijusi su maistu, blusomis, buitine chemija ar kita priežastimi.
Kaip veterinaras nustato alergiją
Alergija ne visada diagnozuojama iš pirmo žvilgsnio, nes niežulį gali sukelti ir parazitai, odos infekcijos, grybelinės ligos, ausų uždegimai ar maisto netoleravimas. Todėl veterinaras gali apžiūrėti odą, ausis, paimti odos mėginius, atlikti tyrimus ar rekomenduoti specialią dietą.
Kartais prireikia alerginių tyrimų, kartais pirmiausia gydomos antrinės problemos – pavyzdžiui, bakterinė ar mieliagrybių infekcija, kuri atsiranda dėl nuolatinio kasymo ir odos pažeidimo. Tik tada aiškiau matyti, kas iš tikrųjų provokuoja simptomus.
Gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų stiprumo. Gali būti skiriami vaistai nuo niežulio, priešuždegiminės priemonės, specialūs šampūnai, ausų gydymas, odą stiprinantys papildai ar individualus mitybos planas. Kai kuriems šunims alergija valdoma sezoniškai, kitiems reikia ilgesnės priežiūros.
Kaip palengvinti šuniui pavasarį
Jei šuo linkęs į pavasarines alergijas, svarbiausia sumažinti kontaktą su dirgikliais. Po pasivaikščiojimų nuvalykite letenas ir kailį, neleiskite augintiniui ilgai gulėti aukštoje žolėje, dažniau plaukite guolį ir venkite stipriai kvepiančių valiklių ten, kur šuo miega ar vaikšto.
Namie gali padėti oro valytuvas, reguliarus dulkių siurbimas ir paprasta taisyklė – kuo mažiau žiedadulkių parsinešti į vidų. Jeigu šuo miega lovoje, verta dažniau keisti patalynę, nes žiedadulkės lengvai lieka ant kailio.
Alergija nėra nuosprendis, bet jos negalima ignoruoti. Nuolatinis niežulys blogina šuns miegą, kelia stresą, gali sukelti odos žaizdas, ausų uždegimus ir net elgesio pokyčius. Kuo anksčiau pastebėsite požymius ir pasitarsite su veterinaru, tuo lengviau bus suvaldyti sezoną be nuolatinio kasymosi ir diskomforto.
