Naršyklė nėra tik langas į internetą. Ji prisimena, kur lankėtės, ko ieškojote, kokius slaptažodžius saugojote, kurioms svetainėms leidote matyti jūsų vietą, siųsti pranešimus ar naudoti kamerą. Dalis šios informacijos naudojama patogumui, tačiau kita dalis maitina reklamos sekimą. Geriausia žinia – daug ką galima sutvarkyti šiandien.
Kas iš tikrųjų yra skaitmeninis pėdsakas
Skaitmeninis pėdsakas – tai visa informacija, kurią paliekate internete. Dalis jos atsiranda sąmoningai: komentarai, nuotraukos, socialinių tinklų įrašai, registracijos forumuose, skelbimai, atsiliepimai, vieši profiliai.
Kita dalis renkama beveik nepastebimai. Svetainės ir programėlės gali matyti jūsų IP adresą, įrenginio tipą, naršyklę, buvimo vietą, paspaudimus, puslapyje praleistą laiką, pasirinkimus ir slapukus. Būtent ši pasyvi informacija dažniausiai ir leidžia reklamos sistemoms „sekioti“ paskui jus iš vienos svetainės į kitą.
Tai nereiškia, kad kiekvieną jūsų veiksmą stebi konkretus žmogus. Dažniausiai kalbame apie automatines sistemas, kurios renka signalus ir pagal juos sprendžia, ką jums rodyti. Tačiau kuo daugiau tokių signalų paliekate, tuo aiškesnis tampa jūsų profilis.
Privatumas internete prasideda ne nuo visiško dingimo, o nuo paprasto klausimo: ar tikrai kiekvienai svetainei reikia tiek daug apie mane žinoti?
Ką jūsų naršyklė saugo apie jus
Pirmas dalykas – naršymo istorija. Joje matyti, kokiose svetainėse lankėtės ir kada. Jei kompiuteriu naudojasi kiti žmonės, tai gali tapti labai paprastu jūsų įpročių žemėlapiu.
Antras dalykas – paieškos užklausos. Darbo paieška, sveikatos klausimai, pirkiniai, kelionės, finansiniai rūpesčiai – visa tai gali likti naršyklėje arba paieškos paskyroje.
Trečias dalykas – slapukai. Jie nėra vien blogis: be jų svetainės neprisimintų jūsų krepšelio, prisijungimo ar kalbos pasirinkimo. Tačiau reklaminiai slapukai leidžia sekti jūsų veiklą tarp skirtingų puslapių ir kurti interesų profilį.
Ketvirtas dalykas – išsaugoti slaptažodžiai. Patogu, bet rizikinga, jei įrenginys nėra apsaugotas arba juo naudojasi ne tik jūs. Ypač pavojinga, jei tas pats slaptažodis kartojasi keliose svetainėse.
Penkta – automatinio pildymo duomenys: vardas, pavardė, adresas, telefonas, el. paštas, kartais net mokėjimo kortelės duomenys. Tai sutaupo kelias sekundes, bet praradus įrenginį gali tapti rimta problema.
Šešta – svetainių leidimai. Kadaise leidote naujienų portalui siųsti pranešimus? Internetinei parduotuvei naudoti vietą? Vaizdo skambučių puslapiui pasiekti kamerą ir mikrofoną? Naršyklė tai prisimena tol, kol patys neatšaukiate.
Kaip patikrinti, kiek duomenų apie jus jau matoma
Pradėkite nuo paprasto dalyko – paieškokite savęs internete. Įveskite vardą, pavardę, miestą, el. pašto adresą ar telefono numerį. Pažiūrėkite ne tik į pirmą rezultatą, bet ir į kelis puslapius toliau. Dažnai ten atsiranda pamiršti forumai, seni komentarai, registracijos, vieši dokumentų fragmentai ar profiliai, kurių seniai nebenaudojate.
Tada peržiūrėkite naršyklės nustatymus. Ieškokite skilčių „Privatumas ir sauga“, „Istorija“, „Slapukai“, „Svetainių nustatymai“, „Slaptažodžiai“, „Automatinis pildymas“. Ten pamatysite, kiek daug informacijos sukaupta vienoje vietoje.
Atskirai verta patikrinti išsaugotų slaptažodžių sąrašą. Jis dažnai parodo senas paskyras, apie kurias jau pamiršote: internetines parduotuves, forumus, nuolaidų klubus, senas paslaugas. Kuo daugiau tokių paskyrų, tuo daugiau vietų, kur gali būti jūsų duomenų.
Dar vienas žingsnis – patikrinti, ar jūsų el. paštas kada nors pateko į duomenų nutekėjimus. Tam yra specialių viešų tikrinimo įrankių, į kuriuos įvedamas el. pašto adresas ir matoma, ar jis buvo rastas nutekėjusiose duomenų bazėse. Jei taip, pirmiausia keiskite slaptažodžius ten, kur jie kartojasi.
Kaip greitai sumažinti naršyklės sekimą
Pirmas praktinis žingsnis – išvalyti naršymo duomenis. Daugelyje naršyklių tai galima padaryti klavišų deriniu Ctrl + Shift + Delete kompiuteriuose su „Windows“ arba Cmd + Shift + Delete „Mac“ įrenginiuose. Atsidariusiame lange pasirinkite visą laikotarpį ir pažymėkite istoriją, slapukus bei talpyklą.
Svarbu žinoti pasekmę: išvalius slapukus, daug svetainių jus „pamirš“. Reikės iš naujo prisijungti, gali dingti kai kurie nustatymai ar pirkinių krepšeliai. Tai nėra gedimas – tai ženklas, kad senas sekimo sluoksnis buvo nuimtas.
Antras žingsnis – peržiūrėti svetainių leidimus. Atšaukite prieigą prie kameros, mikrofono, vietos ir pranešimų visoms svetainėms, kuriomis nepasitikite arba kurioms to nebereikia. Ypač verta išjungti naršyklės pranešimus, nes jie dažnai tampa ne informacija, o nuolatiniu dėmesio trukdymu.
Trečias žingsnis – sutvarkyti slaptažodžius. Jei naršyklėje saugote daug slaptažodžių, bent jau įsitikinkite, kad įrenginys apsaugotas stipriu slaptažodžiu, PIN kodu ar biometriniu užraktu. Dar geriau – naudoti atskirą slaptažodžių tvarkyklę ir kiekvienai svarbiai paskyrai turėti unikalų slaptažodį.
Ketvirtas žingsnis – išjungti perteklinį automatinį pildymą. Vardą ir el. paštą saugoti gal ir patogu, bet mokėjimo kortelės duomenų naršyklėje geriau nelaikyti, jei įrenginiu naudojasi daugiau žmonių arba dažnai dirbate viešose vietose.
Ką verta ištrinti už naršyklės ribų
Naršyklės išvalymas sumažina sekimą, bet neištrina visko, kas apie jus jau yra internete. Todėl kitas etapas – senos paskyros.
Pradėkite nuo didžiausių ir seniausių: socialiniai tinklai, forumai, internetinės parduotuvės, skelbimų portalai, pažinčių svetainės, žaidimų paskyros, senos paslaugos, kuriomis nebesinaudojate. Jei paskyra nereikalinga, ieškokite ne tik „deaktyvuoti“, bet ir „ištrinti paskyrą“. Tai ne tas pats. Deaktyvavimas dažnai tik paslepia profilį, o ištrynimas reiškia, kad paskyra turi būti pašalinta.
Socialiniuose tinkluose verta peržiūrėti privatumo nustatymus. Paslėpkite telefono numerį, el. paštą, draugų sąrašą, senus įrašus, nuotraukas ir informaciją, kuri nebėra aktuali. Jei nenorite trinti profilio, bent jau sumažinkite jo viešumą.
Taip pat paieškokite senų komentarų, nuotraukų ir viešų įrašų. Ne viską pavyks pašalinti, bet dažnai galima ištrinti tai, ką patys kadaise paskelbėte. Jei informaciją apie jus paskelbė kitas žmogus, teks prašyti jo pašalinti įrašą arba kreiptis į svetainės administraciją.
Ko iš interneto pašalinti sunkiausia
Sunkiausia ištrinti tai, ko nevaldote. Pavyzdžiui, nuotrauką, kurią prieš dešimtmetį įkėlė draugas. Jūs galite paprašyti ją pašalinti, bet negalite to padaryti patys.
Kitas sudėtingas dalykas – paieškos sistemų kopijos. Net jei puslapis jau ištrintas, kurį laiką jis dar gali būti matomas paieškoje arba talpykloje. Paprastai tokia informacija ilgainiui dingsta, bet ne visada akimirksniu.
Dar rimtesnė problema – nutekėjusios duomenų bazės. Jei jūsų el. paštas, slaptažodis ar telefono numeris pateko į nutekėjimą, to iš „juodosios rinkos“ paprastai nebeištrinsite. Tokiu atveju svarbiausia ne bandyti išvalyti praeitį, o sumažinti žalą: pakeisti slaptažodžius, įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą ir nebekartoti tų pačių prisijungimų kitur.
Visiškai dingti iš interneto praktiškai neįmanoma. Jūsų duomenų turi bankai, mobiliojo ryšio operatoriai, valstybės sistemos, įvairios paslaugos, kuriomis naudojatės. Tačiau tikslas ir neturėtų būti „tapti nematomu“. Realus tikslas – kad atsitiktinis žmogus, reklamos tinklai ar senos svetainės apie jus turėtų kuo mažiau nereikalingos informacijos.
7 įpročiai, kurie padeda nebekaupti naujo skaitmeninio šiukšlyno
Pirmas įprotis – nepriimti visų slapukų automatiškai. Kai svetainė siūlo pasirinkimą, rinkitės tik būtinus slapukus. Tai neužblokuos viso sekimo, bet sumažins reklaminį profiliavimą.
Antras – naudoti privatų arba inkognito langą vienkartinėms paieškoms. Jis nepadaro jūsų nematomo interneto tiekėjui ar svetainei, bet nepalieka istorijos ir slapukų jūsų įrenginyje po sesijos.
Trečias – kartą per kelis mėnesius išvalyti naršyklės istoriją, slapukus ir svetainių leidimus. Tai skaitmeninė higiena, panaši į spintos peržiūrą.
Ketvirtas – nenaudoti vieno slaptažodžio visur. Tai viena dažniausių klaidų. Jei nuteka viena sena paskyra, sukčiai gali bandyti tą patį slaptažodį el. pašte, socialiniuose tinkluose ar banko aplinkoje.
Penktas – įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą svarbiausioms paskyroms: el. paštui, socialiniams tinklams, bankui, debesijos paslaugoms. Net jei slaptažodis nutekės, papildomas patvirtinimas gali sustabdyti prisijungimą.
Šeštas – prieš skelbiant viešai paklausti savęs, ar šis įrašas netrukdys po metų, penkerių ar dešimties. Internetas nemėgsta pamiršti, todėl geriau nepalikti to, ką vėliau teks medžioti po paieškos rezultatus.
Septintas – reguliariai peržiūrėti programėlių ir svetainių leidimus telefone. Kamera, mikrofonas, vieta, kontaktai ir nuotraukos neturėtų būti atviri visiems vien todėl, kad kažkada paspaudėte „leisti“.
Nuo ko pradėti šiandien
Jei norite greito rezultato, pradėkite ne nuo viso interneto, o nuo naršyklės. Išvalykite istoriją ir slapukus, peržiūrėkite leidimus, pašalinkite nereikalingus išsaugotus slaptažodžius, išjunkite perteklinius pranešimus.
Tada skirkite laiko senoms paskyroms. Ištrinkite bent tris, kurių seniai nenaudojate. Dažnai būtent jos ir yra silpniausia vieta: pamirštos, su senais slaptažodžiais, bet vis dar saugančios jūsų vardą, el. paštą, telefono numerį ar adresą.
Skaitmeninio pėdsako visiškai panaikinti nepavyks, bet jį galima sumažinti. Ir dažniausiai tam nereikia sudėtingų programų ar paranojos. Reikia tik nustoti visur spausti „sutinku“, nebesaugoti perteklinių duomenų ir kartais išsivalyti tai, ką naršyklė tyliai kaupė metų metus.
