Europos aviacijai artėja ne patogus, o nervingas sezonas. Kuro kainos ir tiekimo rizika jau verčia vežėjus peržiūrėti maršrutus, o „Ryanair“ vadovas įspėja, kad silpnesnėms oro bendrovėms ruduo gali būti pavojingas. Lietuviams tai reiškia vieną praktišką dalyką: bilietų kainos ir skrydžių stabilumas šią vasarą gali tapti mažiau nuspėjami.
Kodėl problema prasideda ne oro uoste, o kuro rinkoje
Lėktuvų bilietų kaina priklauso ne tik nuo paklausos, oro uosto mokesčių ar bagažo taisyklių. Viena didžiausių oro linijų išlaidų yra aviacinis kuras. Kai jo kaina staigiai kyla, pigių skrydžių bendrovės pirmos pajunta spaudimą, nes jų verslo modelis paremtas mažomis maržomis, dideliu užimtumu ir labai tiksliai skaičiuojamomis sąnaudomis.
Pastarosiomis savaitėmis Europos aviacijos rinka stebi būtent tokį scenarijų: dėl geopolitinės įtampos ir sutrikusių tiekimo grandinių aviacinis kuras brango, o dalis vežėjų pradėjo ruoštis galimiems tvarkaraščių pakeitimams. Tarptautinė oro transporto asociacija nuolat skelbia reaktyvinio kuro kainų indeksą, o pastarųjų savaičių duomenys rodo, kad degalų kaina tapo viena pagrindinių sektoriaus rizikų.
Europos Komisija viešai ramino rinką, kad kuro trūkumo rizika neturėtų būti vertinama paniškai, tačiau kartu pripažįstama, kad tiekimo klausimas tapo jautrus. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas anksčiau perspėjo, jog Europai gali būti sudėtinga, jei tiekimo sutrikimai užsitęstų, o diskusijose minėtas maždaug šešių savaičių aviacinio kuro atsargų horizontas.
Keleiviui tai svarbu todėl, kad kuro krizė retai lieka tik oro linijų buhalterijoje. Ji galiausiai persikelia į bilietų kainas, papildomus mokesčius arba mažesnį skrydžių pasirinkimą.
„Ryanair“ perspėjimas skamba garsiai, bet rinkoje jis ne vienintelis
„Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary pareiškė, kad jei aukštos naftos ir kuro kainos išsilaikys, rudenį daliai Europos vežėjų gali kilti rimtų finansinių problemų. Jo komentaruose minėtos ir „Wizz Air“, ir „airBaltic“, nors pačios bendrovės tokius vertinimus atmeta arba vadina perdėtais.
Tokius pareiškimus verta skaityti atsargiai. O’Leary garsėja aštriais komentarais apie konkurentus, todėl jo žodžiai nėra neutralus rinkos tyrimas. Vis dėlto pats signalas nėra iš piršto laužtas: aviacijos sektorius iš tiesų yra jautrus kuro kainoms, o silpnesnės bendrovės, kurios turi mažiau grynųjų pinigų ar prasčiau apsidraudusios kuro kainas, tokiais laikotarpiais patiria didesnį spaudimą.
Ne visi vežėjai problemą vertina vienodai. „Wizz Air“ atstovai pastarosiomis savaitėmis pabrėžė, kad bendrovė turi reikšmingą grynųjų pinigų rezervą ir dalį vasaros kuro poreikio yra apsidraudusi iš anksto. Kartu pripažįstama, kad konfliktas ir kuro kainos daro įtaką pelno prognozėms bei keleivių elgsenai.
Dar vienas svarbus ženklas – didžiųjų vežėjų sprendimai. „Lufthansa Group“ paskelbė mažinsianti dalį trumpųjų skrydžių programos, o pranešimuose minimi tūkstančiai atšaukiamų ar koreguojamų reisų iki rudens. Bendrovė tai sieja su išaugusiomis kuro sąnaudomis ir būtinybe taupyti degalus.
Ką tai reiškia keliautojams iš Lietuvos
Lietuviams ši tema aktuali dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, iš Lietuvos daug skrydžių vykdo būtent pigių skrydžių bendrovės. Tai patogu, kai rinka stabili, bet jautru tada, kai vežėjai pradeda skaičiuoti kiekvieną maršruto eurą. Jei kuri kryptis tampa mažiau pelninga, ji gali būti sumažinta, perkelta į kitą laiką arba sezonui visai išimta.
Antra, Lietuvos keleiviai dažnai keliauja ne tik per Vilnių, Kauną ar Palangą, bet ir per Rygą, Varšuvą, Frankfurtą, Kopenhagą ar kitus persėdimo taškus. Todėl net jei tiesioginis skrydis iš Lietuvos lieka tvarkaraštyje, problemos gali atsirasti jungiamajame reise. Ypač jei kelionė sudaryta iš atskirai pirktų bilietų.
Trečia, vasara yra brangiausias ir jautriausias metas. Paklausa didelė, lėktuvai pilni, alternatyvų mažiau. Jei dalis skrydžių būtų atšaukta ar sumažinta, keleiviai ne visada rastų pigų pakaitalą tą pačią dieną.
Tai nereiškia, kad reikia atšaukti keliones ar bijoti pirkti bilietus. Tačiau šiemet verta elgtis atsargiau nei įprastai: nepirkti pernelyg rizikingų persėdimų, palikti daugiau laiko tarp skrydžių, tikrinti oro bendrovės pranešimus ir vengti planų, kuriuose vieno reiso vėlavimas sugriovė visą kelionę.
Kodėl bilietai gali brangti net tada, kai skrydžiai neatšaukiami
Oro linijos nebūtinai iš karto naikina reisus. Dažniau pirmas žingsnis būna kainodara: brangsta bilietai, mažėja pigių vietų skaičius, atsiranda ar didėja papildomi mokesčiai, atsargiau taikomos akcijos.
Kuro kaina ypač svarbi trumpuose skrydžiuose, kurių daug yra Europos rinkoje. Tokiuose maršrutuose konkurencija didelė, bet ir sąnaudų spaudimas stiprus: oro uosto mokesčiai, įgulos, techninė priežiūra, lėktuvo ciklai, vėlavimai, o dabar dar ir brangesnis kuras. Jei bilietas parduotas labai pigiai, o kuro sąnaudos šokteli, maršrutas greitai tampa mažiau patrauklus.
Todėl keleiviai gali pastebėti ne vieną, o kelis pokyčius: mažiau itin pigių bilietų, brangesnius savaitgalio skrydžius, didesnes kainas paskutinę minutę ir mažiau patogių laikų. Kai kuriais atvejais bendrovės gali jungti reisus, mažinti dažnį arba palikti tik paklausiausias kryptis.
Kaip keliautojams sumažinti riziką
Pirmas patarimas – neignoruoti oro bendrovės laiškų ir programėlės pranešimų. Jei tvarkaraštis keičiasi, apie tai dažniausiai pranešama iš anksto, tačiau keleiviai neretai pamato informaciją tik paskutinę dieną.
Antras patarimas – atsargiau vertinti savarankiškai sudėliotus persėdimus. Jei skrendate iš Vilniaus į Londoną, o iš ten atskiru bilietu į kitą šalį, pirmasis vėlavimas gali tapti jūsų problema. Tokiu metu saugiau rinktis ilgesnį tarpą tarp skrydžių arba vieną bilietą su oficialiu persėdimu.
Trečias patarimas – kelionių draudime žiūrėti ne tik į medicinos išlaidas, bet ir į kelionės sutrikimų sąlygas. Ne visi draudimai vienodai kompensuoja vėlavimus, atšaukimus ar papildomas nakvynes.
Ketvirtas patarimas – nepalikti svarbiausių kelionių paskutinei minutei. Jei kelionė susijusi su vestuvėmis, renginiu, kruizu, svarbiu susitikimu ar tolimesniu skrydžiu, verta atvykti diena anksčiau, o ne tą pačią dieną „ant ribos“.
Penkta – stebėti ne tik kainą, bet ir vežėją. Pigiausias bilietas ne visada yra saugiausias pasirinkimas, jei maršrutas retas, alternatyvų mažai, o persėdimas labai trumpas.
Panikos dar nėra, bet ramus sezonas irgi negarantuotas
Svarbiausia suprasti: aviacijos rinka šiuo metu nėra griūties būsenoje, tačiau įtampos tikrai daugiau nei įprastai. Didieji vežėjai turi daugiau galimybių apsidrausti kuro kainas, perskirstyti lėktuvus ir koreguoti tinklą. Mažesnėms ar finansiškai silpnesnėms bendrovėms tokie mėnesiai gali būti daug sunkesni.
Lietuvos keliautojams tai reiškia ne būtinybę atsisakyti atostogų, o būtinybę planuoti protingiau. Šią vasarą vien pigiausio bilieto neužtenka. Reikia žiūrėti, kiek yra alternatyvų, ar persėdimas saugus, ar kelionės data lanksti ir ką darysite, jei skrydis bus perkeltas.
„Tamsūs mėnesiai“ aviacijai nebūtinai reiškia, kad keleiviai masiškai liks oro uostuose. Tačiau tai gali reikšti brangesnius bilietus, mažiau patogių reisų ir daugiau tvarkaraščių korekcijų. O keliautojams iš Lietuvos didžiausia klaida būtų galvoti, kad kuro krizė kažkur Europoje jų nepalies. Ji gali ateiti labai paprastai – per bilieto kainą, atšauktą jungtį arba vienu skrydžiu per mažiau norima kryptimi.
