„Ryanair“ vadovas perspėja apie istorinį lėktuvų bilietų brangimą: 2027 metais kainos gali šoktelėti net 20 proc.

Pigūs skrydžiai po Europą, prie kurių per daugelį metų priprato ir Lietuvos keliautojai, kitąmet gali gerokai pabrangti. Jei dar neseniai savaitgalio išvykai į Italiją, Ispaniją ar kitą Europos šalį buvo galima rasti bilietų už keliasdešimt eurų, 2027 metais tokių pasiūlymų gali būti sunkiau aptikti. Apie artėjantį kainų šuolį perspėjo pats „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary, kurio prognozė ne itin džiugi – lėktuvų bilietai Europoje gali brangti 10–20 procentų.

Spalio 20 dieną Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje M. O’Leary pareiškė, kad per artimiausius dvylika mėnesių Europos aviacijos rinkoje gali būti užfiksuotas vienas didžiausių bilietų kainų šuolių istorijoje. Jo teigimu, oro linijų bendrovės susiduria su smarkiai išaugusiomis degalų sąnaudomis, o iki šiol jas saugoję finansiniai mechanizmai pamažu praranda veiksmingumą. Tai reiškia, kad didesnę išlaidų dalį vežėjai gali būti priversti perkelti kelečiams.

Nors kalbama apie visą Europos aviacijos rinką, ši prognozė aktuali ir Lietuvai. Iš Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų keliaujantys žmonės jau dabar įpratę ieškoti pigiausių skrydžių, derinti atostogų datas ir lyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus. Jei prognozuojamas brangimas pasitvirtins, už tą pačią šeimos kelionę kitą vasarą gali tekti sumokėti gerokai daugiau.

Kodėl bilietai gali taip smarkiai pabrangti?

Pagrindinė priežastis – aviacinio kuro kainos, kurias šiemet stipriai paveikė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Naftos rinkos svyravimai tiesiogiai veikia oro linijų išlaidas, nes degalai sudaro reikšmingą kiekvieno skrydžio savikainos dalį. Kuo ilgiau kuro kainos išlieka aukštos, tuo sunkiau bendrovėms išlaikyti mažas bilietų kainas.

Iki šiol „Ryanair“ ir dalis kitų Europos oro linijų turėjo svarbų pranašumą – iš anksto sudarytas degalų kainų fiksavimo sutartis. Tokie susitarimai leidžia įmonei apsisaugoti nuo staigių kainų pokyčių rinkoje. Net jeigu nafta pabrangsta, bendrovė dalį degalų ir toliau gali įsigyti anksčiau sutarta kaina.

M. O’Leary nurodė, kad „Ryanair“ maždaug 80 procentų degalų poreikio iki 2027 metų kovo mėnesio buvo apsidraudusi maždaug 67 JAV dolerių už barelį kainos lygiu. Tačiau kitam finansiniam laikotarpiui situacija gerokai sudėtingesnė – apie 85 procentai būsimo degalų poreikio nėra apsaugota tokiomis sutartimis.

Tai reiškia, kad bendrovė taps daug jautresnė faktiniams kuro kainų pokyčiams. Jei rinkoje degalai išliks brangūs, papildomų išlaidų išvengti nepavyks. Panašioje padėtyje gali atsidurti ir kiti Europos vežėjai, todėl kainų didėjimas nebūtinai apsiribos vien „Ryanair“ skrydžiais.

Aviacijos sektoriui tenka spręsti ir kitą problemą – didesnės bilietų kainos negarantuoja didesnio pelno. Pasak M. O’Leary, net 20 procentų pabrangimas gali nekompensuoti viso išaugusių degalų sąnaudų skirtumo. Kitaip tariant, keleiviai mokėtų daugiau, tačiau oro linijų finansinė padėtis nebūtinai pagerėtų.

Kiek daugiau tektų mokėti Lietuvos keliautojams?

Kad būtų lengviau suprasti galimo brangimo mastą, pakanka paprasto skaičiavimo. Jei bilietas į vieną pusę šiandien kainuoja 50 eurų, jam pabrangus 10 procentų reikėtų mokėti 55 eurus, o pabrangus 20 procentų – jau 60 eurų. Vienam keleiviui skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau šeimai, perkančiai kelis bilietus į abi puses, jis tampa gerokai labiau pastebimas.

Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima už skrydžius pirmyn ir atgal šiuo metu planuoja išleisti 600 eurų. Jeigu bilietai pabrangtų 15 procentų, jų kaina padidėtų iki 690 eurų. Esant 20 procentų brangimui, už tą pačią kelionę reikėtų mokėti 720 eurų. Taigi vien skrydžiams šeimos biudžete reikėtų numatyti papildomus 120 eurų.

Dar ryškesnis skirtumas atsirastų perkant brangesnius bilietus atostogų sezono metu. Jeigu keturių asmenų šeimos skrydžiai kainuotų 1 000 eurų, 20 procentų padidėjimas reikštų dar 200 eurų papildomų išlaidų. Už šią sumą būtų galima apmokėti dalį apgyvendinimo, automobilio nuomos ar kitų kelionės išlaidų.

Žinoma, tai tik matematiniai pavyzdžiai, o ne konkrečių maršrutų kainų prognozės. Oro linijos bilietų kainas nustato dinamiškai, atsižvelgdamos į paklausą, vietų užimtumą, sezoną ir konkurenciją. Todėl vieni skrydžiai gali pabrangti daugiau, kiti mažiau, o tam tikromis dienomis ir toliau gali pasitaikyti labai pigių pasiūlymų.

Brangimą gali paskatinti ir mažėjantis skrydžių pasirinkimas

Degalų kainos nėra vienintelė problema, apie kurią kalba „Ryanair“ vadovas. Jis taip pat perspėja, kad Europos aviacijos rinkoje gali mažėti siūlomų vietų skaičius. Dalis finansiškai silpnesnių bendrovių patiria vis didesnį spaudimą, todėl neatmetama bankrotų, susijungimų ir maršrutų mažinimo galimybė.

Keleiviams tai gali turėti labai paprastą pasekmę. Jeigu tarp dviejų miestų anksčiau skraidė kelios oro linijos, o ateityje liktų tik viena ar dvi, konkurencija susilpnėtų. Sumažėjus pasirinkimui ir išlikus didelei paklausai, bilietų kainos galėtų kilti net ir be papildomo degalų brangimo.

Prie šios situacijos prisideda ir didėjantys oro uostų bei aviacijos mokesčiai. Pavyzdžiui, „Ryanair“ paskelbė mažinanti savo veiklą Belgijoje, kur dėl didesnių mokesčių planuojama atsisakyti dalies maršrutų ir daugiau kaip milijono vietų žiemos skrydžių tvarkaraštyje. Bendrovė tokius sprendimus sieja su didėjančiomis veiklos sąnaudomis.

Lietuvos keleiviams tai kol kas nereiškia, kad būtinai bus naikinami konkretūs maršrutai iš mūsų šalies oro uostų. Tačiau Europos aviacijos rinkos pokyčiai gali paveikti ir Lietuvos kryptis, ypač jeigu oro linijos nuspręstų lėktuvus perkelti ten, kur skrydžiai yra pelningesni.

Ką daryti planuojantiems 2027 metų atostogas?

Nors prognozė skamba grėsmingai, skubėti pirkti bet kokius bilietus vien iš baimės dėl būsimo brangimo nereikėtų. M. O’Leary įvardyti 10–20 procentų yra prognozė, o ne jau patvirtintas kainų padidėjimas. Be to, kiekvieno maršruto kainos priklausys nuo konkrečios situacijos rinkoje.

Vis dėlto planuojant kitų metų atostogas verta pradėti lyginti pasiūlymus anksčiau. Jeigu kelionės datos jau žinomos, naudinga stebėti bilietų kainas ir nusistatyti priimtiną biudžetą. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios gali keliauti tik per mokinių atostogas arba vasaros sezono įkarštį. Tokiais laikotarpiais vietų paklausa paprastai būna didelė, todėl laukti paskutinės minutės pasiūlymo gali būti rizikinga.

Dar vienas būdas sumažinti išlaidas – palyginti skrydžius iš skirtingų oro uostų. Lietuvos gyventojams verta patikrinti ne tik Vilniaus, Kauno ar Palangos, bet ir Rygos bei Varšuvos pasiūlymus. Tiesa, būtina įvertinti ir kelionę iki oro uosto, automobilio stovėjimą, degalus ar nakvynę. Kartais pigesnis bilietas iš tolimesnio miesto galutinę kelionės kainą net padidina.

Taip pat nereikėtų pamiršti papildomų mokesčių. Pigiausias bilietas dažnai apima tik nedidelį asmeninį krepšį, o už didesnį rankinį ar registruotą bagažą, pasirenkamas vietas ir kitas paslaugas tenka mokėti atskirai. Todėl lyginti reikėtų ne reklamuojamą pradinę kainą, o galutinę sumą, kurią reikės sumokėti už visą kelionę.

M. O’Leary prognozė rodo, kad 2027 metai Europos aviacijai gali būti sudėtingi, o įprastai pigiais skrydžiais besinaudojantiems keleiviams gali tekti keisti kelionių planavimo įpročius. Ar bilietai iš tiesų pabrangs iki 20 procentų, paaiškės tik artėjant naujam kelionių sezonui. Tačiau vienas dalykas jau dabar akivaizdus – kitų metų atostogų biudžetą verta planuoti atsargiau, nes bilietų kaina gali tapti gerokai svarbesne bendrų kelionės išlaidų dalimi.