Sukčiai vis dažniau parduoda ne bilietus, o iliuziją. Socialiniuose tinkluose plinta dirbtinio intelekto sukurti vaizdai ir vaizdo įrašai, kuriuose rodomi įspūdingi lynų keltuvai, kalėdinės mugės ar „slapti“ renginiai. Problema ta, kad dalis jų realybėje neegzistuoja, o turistai tai sužino tik jau išleidę pinigus kelionei ar bilietams.
Kai kelionės tikslas sukuriamas vien dėl paspaudimų
Dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys tapo toks įtikinamas, kad socialiniuose tinkluose vis sunkiau atskirti tikrą lankytiną vietą nuo gražiai sukonstruotos apgaulės. Kaip skelbia „Which? Travel“, turistai jau tampa tokių įrašų aukomis: žmonės pamato įspūdingą objektą, susiplanuoja išvyką, nusiperka bilietus ar keliauja šimtus kilometrų – ir tik vietoje supranta, kad tokios vietos nėra.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – pora Tailande, kuri „Threads“ platformoje pamatė vaizdo įrašą apie naują lyninį keltuvą „Kuak Skyride“. Įraše buvo matyti kalnai, žmonių eilė ir reporterė, kalbinanti turistus. Vaizdas atrodė kaip įprastas reportažas iš populiaraus objekto.
Tačiau porai nukeliavus daugiau nei 300 kilometrų paaiškėjo, kad nebuvo nei lyninio keltuvo, nei turistų minios, nei pačios reporterės. Vaizdo įrašas buvo sukurtas dirbtiniu intelektu ir paskleistas socialiniuose tinkluose, kad rinktų peržiūras bei pajamas iš paspaudimų.
Panašiai nutiko ir keliautojoms, kurios pamatė Kalėdų mugės prie Bakingamo rūmų vaizdą. Eglutės, girliandos, prekystaliai – viskas atrodė įtikinamai. Jos nusipirko brangius traukinio bilietus į Londoną, tačiau atvykusios jokios mugės nerado. Vėliau paaiškėjo, kad apgautų žmonių buvo daugiau, nes įrašą perėmė ir didelės paskyros su milijonais sekėjų.
Kodėl netikri įrašai plinta taip greitai
Šio tipo sukčiavimas pavojingas todėl, kad jis ne visada atrodo kaip klasikinė apgavystė. Kartais turinį kuria anoniminės paskyros, siekiančios uždirbti iš paspaudimų. Kartais jį nepatikrinę perskelbia influenceriai ar kelionių puslapiai. O kartais pats dirbtinis intelektas „prihaliucinuoja“ vietas ar renginius, kurių niekada nebuvo.
Socialinių tinklų algoritmams nesvarbu, ar įrašas tikras. Jiems svarbu, kad jis sulauktų reakcijų. Net komentarai, kuriuose žmonės perspėja, kad vaizdas netikras, gali padidinti įrašo matomumą. Kuo daugiau pasidalijimų, pykčio, nuostabos ar diskusijų, tuo plačiau tokia apgaulė keliauja.
Dar pavojingesnis scenarijus – kai netikri vaizdai naudojami bilietų pardavimui. Sukčiai gali sukurti neegzistuojančio renginio puslapį, nukopijuoti tikro festivalio ar organizacijos stilių, pridėti dirbtinio intelekto sugeneruotų nuotraukų ir pradėti pardavinėti bilietus. Žmogus sumoka už koncertą, mugę ar kino peržiūrą, kurios realybėje nebus.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti „slaptus“ renginius, kurių vieta žadama atskleisti tik renginio dieną arba tik nusipirkus bilietą. Toks formatas savaime nebūtinai reiškia sukčiavimą, bet jei nėra aiškaus organizatoriaus, oficialios svetainės ir patikimų kontaktų, tai jau rimtas pavojaus signalas.
Kaip nepakliūti į dirbtinio intelekto kelionių spąstus
Pirmas klausimas, kurį verta užduoti pamačius įspūdingą vietą socialiniuose tinkluose: ar apie ją kalba kas nors daugiau nei vienas įrašas? Jei tariamas objektas atrodo didelis, naujas ar turistų traukos centras, apie jį turėtų būti informacijos oficialiose svetainėse, žemėlapiuose, vietos turizmo puslapiuose ar patikimuose leidiniuose.
Įtarimą turėtų kelti pernelyg idealūs vaizdai: tobulas apšvietimas, fantastiška panorama, žmonės be aiškių veido bruožų, keistos rankos, sulieti objektai, netikslūs užrašai ant ženklų. Dirbtinis intelektas tampa vis geresnis, tačiau klaidų vis dar pasitaiko – ypač detalėse.
Prieš perkant bilietus verta patikrinti kelis dalykus:
- ar renginys nurodytas oficialioje vietos arba organizatoriaus svetainėje;
- ar puslapio adresas nėra panašus į tikrą, bet su smulkia klaida;
- ar kontaktai realūs, o ne migloti;
- ar nurodytas konkretus adresas, ne tik „miesto centras“;
- ar komentarai nėra išjungti arba užpildyti vienodomis frazėmis;
- ar nėra spaudimo pirkti tuoj pat, nes „liko tik keli bilietai“.
Mokant už bilietus taip pat svarbu saugumas. Banko pavedimas sukčiams yra patogiausias, o pirkėjui – rizikingiausias būdas. Geriau rinktis mokėjimą kortele ar patikimas mokėjimo sistemas, nes sukčiavimo atveju taip gali būti daugiau galimybių susigrąžinti pinigus.
Svarbiausia taisyklė paprasta: socialiniuose tinkluose pamatyta graži vieta dar nėra kelionės planas. Kol objektas ar renginys nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose, tai tėra reklaminis vaizdas – o dirbtinio intelekto laikais toks vaizdas gali būti sukurtas per kelias minutes ir neegzistuoti niekur kitur, išskyrus jūsų ekraną.
