Šlapią virtuvinį rankšluostį ar šluostę dažnai norisi tiesiog užmesti ant čiaupo – juk ten patogu, po ranka ir atrodo, kad greičiau išdžius. Bet tai viena tų smulkių buities klaidų, kurios tyliai gadina higieną. Drėgnas audinys prie maišytuvo gali pernešti nešvarumus ant rankenų, snapelio ir paviršių, kuriuos liečiame kasdien.
Kodėl čiaupas nėra vieta šlapiam rankšluosčiui
Virtuvinė šluostė po indų plovimo ar stalviršio valymo retai būna tiesiog „šlapia“. Joje lieka maisto likučių, riebalų, ploviklio pėdsakų ir mikroorganizmų nuo paviršių. Jei tokį audinį užmetu ant čiaupo, jis liečiasi su vieta, kurią vėliau naudoju švariomis rankomis, plaudamas daržoves, pildamas vandenį ar skalaudamas indus.
Problema ne ta, kad vienas prisilietimas iš karto sukels ligą. Problema ta, kad taip sukuriamas labai patogus kelias nešvarumams keliauti po virtuvę. Šluostė paliečia stalą, paskui čiaupą, paskui rankas, paskui indus. Ir viskas atrodo „švaru“, nes plika akimi nieko nematyti.
Dar blogiau, jei rankšluostis lieka susuktas ar sulankstytas. Viduje ilgiau laikosi drėgmė, o drėgna ir šilta aplinka yra būtent tai, ko reikia nemaloniems kvapams, pelėsiui ir bakterijų dauginimuisi.
Radiatorius ir stalviršis taip pat nėra geras sprendimas
Kai kurie šlapią šluostę deda ant radiatoriaus, nes atrodo, kad karštis greitai išspręs problemą. Taip, audinys gali išdžiūti greičiau, bet prieš tai drėgmė ir kvapai pasklinda kambaryje. Be to, jei šluostė buvo tikrai nešvari, karštis nepadaro jos automatiškai higieniškos.
Dar vienas prastas įprotis – palikti šluostę ant stalviršio. Jei ji guli suspausta, apatinė pusė beveik nekvėpuoja. Drėgmė užsilaiko ilgiau, o paviršius po ja taip pat lieka šlapias. Rezultatas – nemalonus kvapas ir dar daugiau vietų, kurias vėliau reikia valyti.
Šlapia šluostė turi džiūti išskleista, o ne gulėti ar kabėti ant daiktų, kuriuos nuolat liečiame.
Kaip džiovinu virtuvinius rankšluosčius, kad jie nepradėtų dvokti
Pirmas dalykas – po naudojimo šluostę gerai išgręžiu. Kuo mažiau vandens joje lieka, tuo mažiau laiko reikia džiūti.
Antras dalykas – jos nesulankstau. Išskleidžiu taip, kad oras pasiektų kuo didesnį audinio plotą. Geriausia vieta – atskiras laikiklis, džiovyklė, kabykla ar vieta, kur cirkuliuoja oras ir audinys neliečia čiaupo, kriauklės krašto ar maisto ruošimo paviršiaus.
Jei šluostė buvo naudota riebalams, žalios mėsos pėdsakams, purvinam stalviršiui ar grindims, jos nebedžiovinu „dar kartui“. Tokia keliauja tiesiai į skalbinius. Virtuvėje labai svarbu atskirti, kuo valomi indai, kuo stalviršiai, o kuo nešvaresnės vietos.
Kaip dažnai keisti virtuvinį rankšluostį
Jei rankšluostis naudojamas kasdien, geriausia jį keisti kasdien arba bent jau labai dažnai. Ypač tada, kai virtuvėje daug gaminama, plaunamos daržovės, tvarkoma mėsa, žuvis ar kiaušiniai.
Rankšluostis, kuriuo tik nusausinu švarius indus, gali tarnauti ilgiau nei šluostė, kuria valau stalą ar kriauklę. Bet vos tik atsiranda nemalonus kvapas, lipnumas ar dėmės, nereikia savęs apgaudinėti – jis jau nebešvarus.
Skalbti virtuvinius rankšluosčius geriausia karštesnėje programoje, jei audinys tai leidžia. Žema temperatūra ne visada pakankama, ypač jei šluostės buvo naudojamos ne tik vandeniui nušluostyti.
Mažas įprotis, kuris keičia virtuvės švarą
Čiaupo dengimas rankšluosčiu atrodo smulkmena. Bet virtuvės higiena dažnai ir susideda iš tokių smulkmenų. Kur padedu šluostę. Kiek laiko ją naudoju. Ar leidžiu jai išdžiūti. Ar nekeičiu jos tik tada, kai jau pradeda dvokti.
Dabar šlapio rankšluosčio ant čiaupo nebekabinu. Jam turi būti atskira vieta, kur jis džiūsta greitai, nesiliečia su maišytuvu ir neperneša nešvarumų ten, kur jų mažiausiai reikia.
Patogumas virtuvėje geras dalykas, bet ne tada, kai jis tyliai paverčia čiaupą bakterijų stotele.
