Lėtas internetas namuose ne visada reiškia, kad kaltas tiekėjas ar senas maršrutizatorius. Kartais signalą silpnina labai paprastas dalykas – neteisingai pasuktos antenos. Jei visos maršrutizatoriaus antenos stovi vienodai vertikaliai, tai nebūtinai geriausias sprendimas, ypač jei gyvenate name ar bute per kelis aukštus.
Daugelis žmonių maršrutizatorių pastato ten, kur patogiausia: ant spintelės, prie televizoriaus, už komodos ar koridoriuje. Antenas pakelia į viršų ir daugiau apie jas negalvoja. Tačiau „Wi-Fi“ signalas sklinda ne tiesiai iš antenos galiuko kaip žibintuvėlio šviesa. Jo kryptis priklauso nuo antenos padėties, todėl net nedidelis kampo pakeitimas gali turėti įtakos ryšiui kitame kambaryje ar aukšte.
Kodėl vertikalios antenos ne visada veikia geriausiai
Jei gyvenate vieno aukšto bute, vertikaliai pakeltos antenos dažnai yra logiškas pasirinkimas. Tokiu atveju signalas geriau pasklinda horizontaliai – per kambarius, koridorių, virtuvę, svetainę. Tai ypač tinka, jei maršrutizatorius pastatytas kuo arčiau būsto centro, o tarp jo ir įrenginių nėra daug storų sienų.
Tačiau situacija keičiasi, kai interneto reikia ir kitame aukšte. Pavyzdžiui, maršrutizatorius stovi pirmame namo aukšte, o darbo kambarys ar miegamasis yra antrame. Tokiu atveju visos antenos, nukreiptos vienodai vertikaliai, gali nepakankamai gerai „paduoti“ signalą aukštyn arba žemyn.
Būtent tada verta pakeisti antenų padėtį. Jei maršrutizatorius turi kelias antenas, bent vieną jų galima palenkti maždaug 45 laipsnių kampu arba beveik horizontaliai. Tai padeda signalui geriau pasiskirstyti ne tik tame pačiame aukšte, bet ir vertikalia kryptimi.
Paprastai tariant, viename aukšte dažniausiai padeda vertikalios antenos, o kelių aukštų namuose verta maišyti padėtis: dalį palikti vertikaliai, dalį pakreipti.
Kaip rasti geriausią antenų padėtį savo namuose
Universalios antenų padėties nėra, nes kiekvienas būstas skirtingas. Signalą veikia sienų storis, perdangos, metalinės konstrukcijos, baldai, buitinė technika, maršrutizatoriaus modelis ir net tai, kur dažniausiai naudojate telefoną ar kompiuterį.
Geriausias būdas – ne spėlioti, o išbandyti. Pirmiausia patikrinkite interneto greitį tose vietose, kur ryšys silpniausias: miegamajame, darbo kambaryje, virtuvėje ar kitame aukšte. Tada pakeiskite vienos antenos kampą ir patikrinkite dar kartą.
Jei maršrutizatorius turi dvi antenas, galima vieną palikti vertikaliai, kitą pakreipti horizontaliau. Jei turi tris ar keturias, verta dalį laikyti vertikaliai, o dalį pasukti skirtingais kampais. Tikslas – ne graži antenų simetrija, o geriausias signalas ten, kur jo realiai reikia.
Svarbu testuoti ne tik greitį, bet ir stabilumą. Kartais skaičiai telefone atrodo geri, bet vaizdo skambučiai stringa arba televizorius praranda ryšį. Tokiu atveju verta stebėti ne vien atsisiuntimo greitį, bet ir tai, ar ryšys nešokinėja.
Maršrutizatoriaus vieta svarbesnė nei atrodo
Antenos padeda, bet jos neišgelbės, jei pats maršrutizatorius pastatytas prastai. Dažna klaida – slėpti jį spintelėje, už televizoriaus, ant grindų arba prie pat sienos kampe. Tada signalas pirmiausia atsitrenkia į kliūtis, o tik paskui bando pasiekti kambarius.
Geriausia maršrutizatorių statyti kuo arčiau būsto centro ir aukščiau nuo grindų – ant lentynos, komodos ar spintelės. Kuo mažiau kliūčių tarp jo ir įrenginių, tuo geriau.
Venkite statyti maršrutizatorių šalia didelių metalinių daiktų, veidrodžių, šaldytuvo, mikrobangų krosnelės, storų betoninių sienų ar elektros skydinės. Tokie objektai gali atspindėti arba slopinti radijo bangas.
Jei namuose yra keli aukštai, maršrutizatoriaus vieta tampa dar svarbesnė. Kartais geriau jį pastatyti ne pačiame pirmo aukšto kampe, o arčiau laiptų ar centrinės zonos, kad signalas turėtų lengvesnį kelią į viršų.
Kada verta rinktis 5 GHz, o kada 2,4 GHz
Jei maršrutizatorius palaiko kelis dažnius, verta žinoti skirtumą. 5 GHz tinklas dažniausiai yra greitesnis ir stabilesnis trumpesniu atstumu, todėl puikiai tinka telefonui, kompiuteriui ar televizoriui tame pačiame kambaryje ar netoliese.
Tačiau 2,4 GHz signalas geriau prasiskverbia per sienas ir pasiekia toliau. Todėl tolimesniuose kambariuose ar kitame aukšte jis kartais veikia patikimiau, nors greitis gali būti mažesnis.
Geriausia praktika paprasta: įrenginius, kuriems reikia greičio ir kurie yra arti maršrutizatoriaus, jungti prie 5 GHz. Tolimesniems įrenginiams, išmaniesiems prietaisams ar vietoms, kur signalas silpnesnis, gali labiau tikti 2,4 GHz.
Ką verta padaryti pirmiausia
Pirmas žingsnis – iškelkite maršrutizatorių iš kampo ar spintelės. Antras – pasukite antenas ne visas vienodai: vieną ar kelias palenkite 45 laipsnių kampu arba horizontaliau, ypač jei interneto reikia kitame aukšte. Trečias – patikrinkite greitį ir stabilumą keliuose kambariuose.
Kartais tokio paprasto pakeitimo pakanka, kad „Wi-Fi“ pradėtų veikti stabiliau. Jei nepadeda, tada jau verta galvoti apie papildomą maršrutizatorių, „mesh“ sistemą ar laidinį interneto privedimą į probleminę zoną.
Bet prieš perkant naują įrangą verta padaryti paprasčiausią dalyką – pasukti anteną ir patikrinti rezultatą. Dažnai namų „Wi-Fi“ silpnas ne todėl, kad jo nepakanka, o todėl, kad signalas tiesiog nukreiptas ne ten, kur gyvenate.
