Nerūdijančio plieno keptuvė daugeliui iš pradžių atrodo kaip klaida: mėsa limpa, kiaušiniai plyšta, o dugnas po kelių kepimų patamsėja. Tačiau dažniausiai kalta ne keptuvė, o skubėjimas. Plienui reikia teisingos temperatūros, trupučio riebalų ir kantrybės – tada produktas pats atsiskiria nuo dugno, o plutelė būna tokia, kokios neprisvylančios keptuvės dažnai nesugeba duoti.
Tai nėra keptuvė viskam. Blynams, omletui ar švelniai žuviai namuose vis dar verta turėti nepridegančią keptuvę. Tačiau mėsai, padažams, troškiniams ir kepimui aukštesnėje temperatūroje geras nerūdijantis plienas yra vienas patvariausių pasirinkimų virtuvėje.
Pirmoji taisyklė: keptuvė turi įkaisti, o ne tik atrodyti karšta
Dažniausia klaida – produktą dėti per anksti. Nerūdijančio plieno keptuvė turi būti tinkamai įkaitinta, kitaip mėsa ar daržovės prilips taip stipriai, kad atrodys, jog jos tapo keptuvės dalimi.
Paprasčiausias būdas patikrinti temperatūrą – vandens lašo testas. Uždėkite keptuvę ant vidutinės ugnies ir palaukite. Tada įlašinkite kelis vandens lašus. Jei jie iškart sušnypščia ir išgaruoja, dar per anksti. Jei lašai susirenka į mažus kamuoliukus ir ima greitai „šokti“ dugnu, keptuvė jau tinkamai įkaitusi.
Tik tada pilkite aliejų. Kai jis sušyla ir pasirodo lengvas dūmelis arba aliejus ima gražiai judėti keptuvėje, galima dėti produktą.
Čia prasideda sunkiausia dalis – nelieskite mėsos pirmąsias 30–60 sekundžių. Jokio badymo šakute, jokio kilnojimo mentele, jokio tikrinimo kas penkias sekundes. Aukšta temperatūra suformuoja plutelę, baltymai apskrunda, ir gabalėlis pats pradeda atsiskirti nuo dugno.
Jei bandote apversti per anksti, mėsa plyšta ir limpa. Jei palaukiate, ji atšoka beveik pati. Būtent todėl plieninė keptuvė reikalauja ne jėgos, o laiko pajautimo. Iš pradžių vandens lašo testas labai padeda, o vėliau temperatūrą jau imate suprasti iš keptuvės elgesio.
Nepirkite „skardinės“: gera plieninė keptuvė turi svorį
Ne visos nerūdijančio plieno keptuvės vertos dėmesio. Didžiausia klaida – rinktis ploną vienasluoksnę keptuvę vien dėl mažos kainos. Tokia keptuvė greitai kaista, bet netolygiai, prastai laiko šilumą, gali linkti ir maistą kepa neprognozuojamai. Su ja net paprasta vakarienė gali tapti kova.
Geresnis pasirinkimas – trijų arba penkių sluoksnių keptuvė. Tai reiškia, kad tarp nerūdijančio plieno sluoksnių yra aliuminio arba vario šerdis. Šis vidinis sluoksnis padeda tolygiai paskirstyti šilumą per visą dugną ir sieneles.
Tai ypač svarbu, jei degiklis mažesnis už keptuvės dugną. Plona keptuvė stipriausiai įkais centre, o kraštai liks vėsesni. Daugiasluoksnė keptuvė šilumą paskirsto geriau, todėl kepimas tampa stabilesnis.
Varis šerdyje yra dar efektyvesnis – jis greičiau įkaista ir tolygiau perduoda šilumą nei aliuminis. Tačiau tokios keptuvės paprastai kainuoja daugiau.
Kaip suprasti, ar rankose ne pigi imitacija? Pakelkite keptuvę. Gera daugiasluoksnė plieninė keptuvė turi jaustis sunki. Plienas, aliuminis ar varis negali būti lengvi kaip plona skarda. Jei aprašyme žadami penki sluoksniai, bet keptuvė beveik nesveria, verta suabejoti.
Dar viena detalė – rankena. Tvirta vientisa metalinė rankena gali labai įkaisti, todėl gaminant reikės rankšluosčio ar puodkėlės. Patogesnis variantas – tuščiavidurė metalinė rankena. Joje cirkuliuoja oras, todėl ji ilgiau išlieka vėsesnė.
Prekės ženklas nėra svarbiausias kriterijus. Daug svarbiau storas dugnas, normalus svoris, daugiasluoksnė konstrukcija, gera šilumos sklaida ir patogi rankena.
Plienas nebijo rūgšties, bet nemėgsta neteisingo valymo
Nerūdijantis plienas labai patogus tuo, kad nebijo rūgščių. Jame galima drąsiai troškinti mėsą pomidorų padaže, pilti citrinos sultis, vyną, actą ar sultinį. Skirtingai nei ketaus keptuvė, plienas į tai nereaguoja taip jautriai.
Jis taip pat nebijo aukštos temperatūros ir yra tinkamas įvairioms viryklėms – dujinei, elektrinei, indukcinei. Į jį galima pilti padažo skystį po kepimo, nuo dugno nugramdyti prikepusius skonius ir iš jų pasigaminti gerą padažą. Būtent čia plieninė keptuvė atsiskleidžia geriausiai.
Tačiau laikui bėgant ant dugno gali atsirasti gelsvų ar tamsių dėmių. Dažniausiai tai polimerizuoto aliejaus sluoksnis. Jis nėra kažkokia tragedija, bet jei jo susikaupia per daug, maistas pradeda labiau lipti.
Paprastas valymo būdas: įpilkite vandens, įlašinkite acto ir trumpai pavirkite. Jei reikia, galima įberti šiek tiek sodos. Toks mišinys padeda atlaisvinti plėvelę, ir ji nusivalo daug lengviau.
Plieninę keptuvę galima plauti indaplovėje, tačiau geriau vengti labai agresyvių cheminių priemonių. Plaunant rankomis nereikėtų naudoti metalinių šepečių ir kietų abrazyvinių kempinių. Jos palieka mikroįbrėžimus, o kuo šiurkštesnis paviršius, tuo lengviau prie jo limpa maistas.
Tai nereiškia, kad plienas yra trapus. Priešingai – jis labai patvarus. Tačiau jei norite, kad keptuvė ilgai išliktų lygi ir patogi, ją reikia valyti ne brutalia jėga, o protingai.
Kur slypi trūkumas: plienas nėra keptuvė be riebalų
Nerūdijantis plienas neturi nepridegančios dangos. Tai reikia priimti iš karto. Jei norite kepti visiškai be aliejaus, ši keptuvė nebus geriausias pasirinkimas. Ant plieno nepridegantį efektą sukuria trys dalykai: tinkama temperatūra, riebalai ir laikas.
Dėl to su plienu sunkiau kepti blynus, omletą ar labai švelnią žuvies filė. Baltymai greitai kimba, temperatūra turi būti labai tiksli, o viena klaida gali sugadinti pusryčius. Tokiems dalykams paprasta neprideganti keptuvė vis dar yra patogesnė.
Kitas trūkumas – svoris. Gera penkių sluoksnių keptuvė su maistu viduje gali būti sunki. Jei norite viską mėtyti viena ranka kaip kulinarijos laidoje, ji gali greitai pavarginti. Žmonėms, kuriems skauda sąnarius ar riešus, tai irgi svarbus argumentas.
Ir taip, gera plieninė keptuvė kainuoja daugiau nei pigi plona keptuvė iš prekybos centro. Tačiau čia mokama ne už madą, o už metalą, šilumos paskirstymą ir ilgaamžiškumą.
Plieninės keptuvės esmė paprasta: ji neatleidžia skubėjimo, bet atsidėkoja už teisingą techniką. Įkaitinkite, patikrinkite vandens lašu, pilkite aliejų, dėkite produktą ir nelieskite jo per anksti. Tada tai, kas pirmą kartą atrodė kaip prakeiksmas, tampa didžiausiu jos privalumu – stipri plutelė, sodrus skonis ir keptuvė, kuri gali tarnauti metų metus.
