Vienus žmones uodai tarsi aplenkia, o kitus puola vos tik šie išeina į lauką. Tai nėra atsitiktinumas. Uodai aukas renkasi pagal kvapus, kūno šilumą, iškvepiamą anglies dioksidą ir kitus signalus, kurie vabzdžiams padeda rasti tinkamiausią žmogų įkandimui.
Nors dažnai sakoma, kad uodai „mėgsta saldų kraują“, iš tiesų jų pasirinkimas kur kas sudėtingesnis. Kraujasiurbiai vabzdžiai orientuojasi pagal žmogaus organizmo siunčiamus cheminius ir fiziologinius signalus. Būtent jie lemia, kodėl vienas žmogus po vakaro gamtoje grįžta beveik be įkandimų, o kitas būna nusėtas niežtinčiomis dėmėmis.
Tyrėjai aiškina, kad uodai naudoja visą užuominų sistemą: jie reaguoja į kvėpavimą, prakaito sudėtį, kūno temperatūrą, drabužių spalvą ir net tam tikras žmogaus būsenas. Dėl šių priežasčių kai kurie žmonės uodams tampa daug lengviau pastebimi ir patrauklesni.
Kodėl uodus traukia kvėpavimas ir kūno kvapas?
Vienas svarbiausių signalų, padedančių uodams rasti žmogų, yra anglies dioksidas. Jį iškvepia kiekvienas žmogus, tačiau kai kurie žmonės jo išskiria daugiau. Uodams tai veikia tarsi orientyras, padedantis iš toliau aptikti galimą auką.
Kuo intensyviau žmogus kvėpuoja, tuo aiškesnį signalą jis siunčia vabzdžiams. Todėl po fizinio aktyvumo, sporto, darbo sode ar ilgesnio pasivaikščiojimo uodų dėmesys gali sustiprėti. Greitesnis kvėpavimas reiškia didesnį iškvepiamo anglies dioksido kiekį, o tai uodams padeda tiksliau nustatyti žmogaus buvimo vietą.
Ne mažiau svarbūs ir odos išskiriami kvapai. Prakaitas pats savaime nėra vienintelis veiksnys, tačiau jame esančios medžiagos uodams gali būti labai patrauklios. Viena iš jų – pieno rūgštis, kuri išsiskiria per odos poras, ypač po fizinio krūvio. Kartu su kūno šiluma ir drėgme ji gali paversti žmogų dar ryškesniu taikiniu.
Uodai taip pat reaguoja į kūno temperatūrą. Jei žmogus yra labiau įkaitęs, jo oda vabzdžiams gali atrodyti patrauklesnė. Šilumos pėdsakas padeda uodams suprasti, kur yra kraujagyslės ir kur lengviau įkąsti.
Kas dažniau traukia uodus?
Kai kurie veiksniai gali padidinti tikimybę, kad uodai rinksis būtent jus. Tai nebūtinai reiškia, kad įkandimų išvengti neįmanoma, tačiau paaiškina, kodėl tam tikrose situacijose vabzdžiai tampa aktyvesni.
Fizinis aktyvumas yra vienas aiškiausių pavyzdžių. Judant žmogus daugiau kvėpuoja, labiau prakaituoja, įšyla, todėl aplink jį susidaro uodams patrauklus signalų derinys. Dėl to po bėgiojimo, važiavimo dviračiu ar darbo lauke uodai gali pulti intensyviau.
Nėštumas taip pat gali turėti įtakos. Nėščios moterys dažnai iškvepia daugiau anglies dioksido, o jų kūno temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė. Šie du veiksniai uodams yra svarbūs orientyrai, todėl kai kuriais atvejais jos gali sulaukti daugiau įkandimų.
Dar vienas galimas veiksnys – alkoholio vartojimas. Alkoholis gali keisti odos išskyrų sudėtį ir organizmo kvapą, todėl kai kurie žmonės po alkoholinių gėrimų tampa labiau pastebimi kraujasiurbiams vabzdžiams. Be to, alkoholis gali paveikti kraujagyslių išsiplėtimą ir kūno šilumos pojūtį, o tai taip pat gali prisidėti prie didesnio uodų aktyvumo.
Minima ir kraujo grupės įtaka. Kai kurie stebėjimai rodo, kad O kraujo grupę turintys žmonės gali būti patrauklesni tam tikroms uodų rūšims. Vis dėlto tai nėra vienintelis ar absoliutus veiksnys – uodų pasirinkimą lemia visas signalų derinys, o ne vien kraujo grupė.
Svarbi gali būti net drabužių spalva. Tamsūs drabužiai uodams padeda geriau matyti žmogaus siluetą, ypač prieblandoje ar vakarėjant. Todėl tamsiai apsirengęs žmogus kai kuriose vietose gali būti lengviau pastebimas nei tas, kuris dėvi šviesesnius drabužius.
Kodėl po uodo įkandimo atsiranda niežulys?
Įdomu tai, kad žmogaus kraujo reikia ne visiems uodams. Kraują siurbia tik uodų patelės, nes joms reikalingi baltymai kiaušinėliams subrandinti. Patinai dažniausiai minta augalų nektaru ir žmogaus nekanda.
Kai uodo patelė įduria straubliuku į odą, ji ne tik siurbia kraują, bet ir suleidžia seilių. Jose yra medžiagų, kurios padeda vabzdžiui maitintis. Žmogaus organizmas šias seiles atpažįsta kaip svetimą baltymą, todėl prasideda imuninė reakcija.
Būtent dėl šios reakcijos išsiskiria histaminas. Jis sukelia paraudimą, patinimą ir niežėjimą. Todėl pats įkandimas dažnai būna beveik nepastebimas, tačiau po kurio laiko atsiranda nemalonus niežtintis guzelis.
Reakcijos stiprumas gali skirtis. Vieniems žmonėms įkandimo vieta tik šiek tiek parausta, kitiems atsiranda didesnis patinimas ar stipresnis niežulys. Tam įtakos turi individualus organizmo jautrumas, ankstesni įkandimai ir imuninės sistemos reakcija.
Ar uodų įkandimai gali būti pavojingi?
Daugeliu atvejų uodo įkandimas sukelia tik trumpalaikį diskomfortą: niežėjimą, paraudimą ir nedidelį patinimą. Vis dėlto uodai nėra vien tik erzinantys vasaros vabzdžiai. Kai kuriose pasaulio vietose jie gali platinti pavojingas ligas, tarp jų – maliariją, dengės karštligę ir kitas infekcijas.
Todėl svarbu saugotis ne tik dėl niežulio. Vakarais, prie vandens telkinių, miške ar sode verta rinktis ilgesnius drabužius, naudoti repelentus, vengti stovinčio vandens kaupimosi aplink namus ir pasirūpinti langų tinkleliais. Tai ypač aktualu šiltuoju metų laiku, kai uodai aktyviausi.
Nors visiškai pakeisti savo kvapo, kvėpavimo ar kūno šilumos neįmanoma, žinant pagrindinius uodus viliojančius veiksnius galima sumažinti įkandimų riziką. Jei uodai jus puola dažniau nei kitus, tikėtina, kad jų dėmesį pritraukia ne vienas, o keli signalai vienu metu: iškvepiamas anglies dioksidas, prakaitas, kūno šiluma, fizinis aktyvumas ar net pasirinkti drabužiai.
