Lietuvoje vėl siūloma gerokai griežtinti atsakomybę vairuotojams. Seimo narys Karolis Neimantas įregistravo pasiūlymą maždaug 50 proc. padidinti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir techninių reikalavimų nesilaikymą. Kol kas tai dar nėra galutinai priimta tvarka, tačiau jei pataisos sulauktų palaikymo, daliai vairuotojų kasdieniai „smulkūs“ pažeidimai taptų gerokai brangesni.
Kodėl prie baudų grįžtama dabar
Pagrindinis argumentas paprastas: dabartiniai baudų dydžiai ilgą laiką nebuvo iš esmės peržiūrėti. Iniciatoriai teigia, kad nuo 2008 m. pasikeitė pajamos, kainos ir bendras pragyvenimo lygis, todėl dalis sankcijų vairuotojams nebeatrodo pakankamai atgrasančios.
Kitaip tariant, problema matoma ne vien kaip biudžeto klausimas. Siūlymo logika tokia: jei bauda vairuotojui nebeskauda, ji nebemoko. Tada greičio viršijimas, važiavimas per raudoną šviesą ar automobilio techninės būklės ignoravimas tampa ne išimtimi, o apskaičiuota rizika.
Būtent šitą įprotį ir bandoma keisti. Bauda turėtų būti ne nemalonus formalumas, o realus priminimas, kad taisyklių pažeidimas kainuoja.
Labiausiai pajustų greičio mėgėjai
Jei siūlymas būtų patvirtintas, keistųsi baudos už skirtingus greičio viršijimo lygius. Nedidelis viršijimas – nuo 10 iki 20 km/val. – galėtų kainuoti nebe 12–30 eurų, o 18–45 eurus.
Didesnis viršijimas smogtų gerokai stipriau. Už 20–30 km/val. viršytą greitį bauda galėtų siekti iki 135 eurų. O tie, kurie leistiną greitį viršytų daugiau nei 50 km/val., rizikuotų sulaukti iki 1000 eurų baudos. Dabar tokiais atvejais maksimali suma siekia 700 eurų.
Tai svarbus signalas: siūloma ne simboliškai pakelti kelias eilutes kodekse, o iš esmės padidinti finansinę atsakomybę už elgesį, kuris keliuose kelia didžiausią pavojų.
Girtumas, teisės, techninė būklė – sąrašas platesnis nei vien greitis
Siūlomi pokyčiai liestų ne tik greičio viršijimą. Griežtesnės sankcijos numatomos ir už vairavimą apsvaigus. Pagal pateiktą siūlymą bauda už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų galėtų didėti nuo dabartinių 800–1100 eurų iki 1200–1650 eurų.
Atsakomybė griežtėtų ir kitiems eismo dalyviams. Apsvaigusiems dviratininkams ar elektrinių paspirtukų vairuotojams galėtų grėsti 120–300 eurų baudos. Tokia kryptis rodo, kad kalbama ne tik apie automobilius – pavojų kelyje gali sukelti ir mažesnės transporto priemonės.
Į siūlomų pokyčių lauką patenka ir kiti pažeidimai: vairavimas neturint galiojančio pažymėjimo, laiku neatliktas sveikatos patikrinimas, automobilio statymas neįgaliesiems skirtose vietose be teisės tai daryti, važiavimas per raudoną šviesą.
Ką tai reikštų paprastam vairuotojui
Sąžiningai važinėjančiam žmogui šios pataisos kasdienybės iš esmės nepakeistų. Tačiau tiems, kurie dažnai važiuoja „truputį greičiau“, palieka automobilį ten, kur patogiau, arba atidėlioja dokumentus ir techninius reikalavimus, rizika taptų brangesnė.
Svarbu ir tai, kad kol kas kalbama apie siūlymą, o ne jau įsigaliojusią tvarką. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Vis dėlto pati diskusija rodo aiškią kryptį: valstybė ieško būdų, kaip sumažinti pažeidimų skaičių ne vien perspėjimais, bet ir pinigine atsakomybe.
Šioje istorijoje svarbiausias klausimas nėra vien „kiek reikės mokėti“. Svarbiausia, ar didesnės baudos pakeis vairuotojų elgesį. Nes jeigu taisyklės keliuose prisimenamos tik pamačius greičio matuoklį, vadinasi, problema yra ne baudos dydis, o požiūris į pačią atsakomybę.
