Kol vieni dar svarsto, kaip robotai atrodys ateities miestuose, kai kur jie jau stovi sankryžose ir atlieka labai konkrečią užduotį. Humanoidiniai kelių eismo robotai reguliuoja automobilių srautus, rodo signalus rankomis ir balsu primena taisykles pėstiesiems bei vairuotojams. Jų tikslas – ne pakeisti policininkus, o perimti monotonišką ir pavojingą darbo dalį.
Robotai sankryžose atrodo kaip pareigūnai, bet dirba pagal algoritmą
Vuhu mieste, Anhui provincijoje, į gatves išleista 110 humanoidinių kelių eismo robotų. Jie sukurti taip, kad iš išorės primintų kelių policijos pareigūnus: turi žmogaus figūrą, rankas, uniformą imituojančią išvaizdą ir gali atlikti aiškius, vairuotojams suprantamus judesius.
Tai nėra vien dekoracija ar technologinis triukas miesto įvaizdžiui pagerinti. Robotai montuojami ant specialių mobilių platformų, todėl gali judėti ir prisitaikyti prie situacijos sankryžoje. Jie skirti darbui ten, kur eismas intensyvus, o pasikartojančių veiksmų daug: rodyti kryptį, perspėti, reguliuoti srautą ir palaikyti tvarką.
Tokio tipo darbas žmogui yra varginantis. Ilgos valandos triukšme, karštyje, šaltyje ar pavojingoje kelio zonoje reikalauja nuolatinio dėmesio, nors pati užduotis dažnai kartojasi. Robotams tai kaip tik tinkama sritis: jie nepavargsta nuo to paties gesto, nepraranda koncentracijos ir gali stabiliai kartoti tą pačią komandą šimtus kartų.
Svarbiausias šios technologijos privalumas – nuoseklumas. Vairuotojams ir pėstiesiems robotas rodo standartizuotus signalus, kurie nesikeičia pagal nuotaiką, nuovargį ar paros laiką.
Ką tiksliai daro robotai-policininkai?
Pagrindinė jų funkcija – padėti valdyti eismą sankryžose. Jie rankomis rodo aiškius signalus, kurie vairuotojams leidžia suprasti, kada sustoti, kada judėti, kuria kryptimi važiuoti ir kada reikia būti atsargesniems.
Be gestų, robotai naudoja ir balso komandas. Per įmontuotas sistemas jie gali priminti pėstiesiems neiti per gatvę neleistinoje vietoje, vairuotojams – laikytis taisyklių, o eismo dalyviams – būti atidesniems piko metu.
Dar viena svarbi funkcija – srautų reguliavimas. Didelėse sankryžose, kur piko valandomis susidaro spūstys, net nedidelis koordinavimo pagerinimas gali padėti greičiau išskirstyti automobilius. Robotai gali būti naudojami kaip papildoma matoma priemonė, kuri sustiprina eismo kontrolę ir sumažina chaosą.
Tokie robotai ypač naudingi vietose, kur žmogui stovėti ilgą laiką nesaugu: prie intensyvių kelių, avaringose sankryžose, remontuojamuose ruožuose ar ten, kur vairuotojai dažnai pažeidžia taisykles. Jei robotas perima paprastą, bet rizikingą darbą, pareigūnas gali likti saugesnėje vietoje arba atlikti sudėtingesnes užduotis.
Kodėl tai nereiškia, kad policininkus pakeis robotai?
Nors tokie vaizdai atrodo futuristiškai, kūrėjų tikslas nėra visiškai pakeisti žmones. Robotai netiria avarijų, nepriima sudėtingų sprendimų ginčytinose situacijose, nekalba su nukentėjusiaisiais taip, kaip tai daro pareigūnas, ir negali įvertinti visų žmogiškų aplinkybių.
Jie labiau primena išmanų pagalbininką, kuris perima pasikartojančius veiksmus. Tai leidžia žmonėms pareigūnams koncentruotis į avarijų tyrimą, reagavimą į pavojingas situacijas, pažeidimų kontrolę ir kitus darbus, kuriems reikia sprendimo, patirties ir atsakomybės.
Robotai čia naudojami ne ten, kur reikia žmogiškos intuicijos, o ten, kur reikia kantrybės, matomumo ir pastovaus taisyklių kartojimo.
Tai svarbus skirtumas. Eismo reguliavimas sankryžoje gali atrodyti paprastas, bet jis reikalauja nuolatinio buvimo pavojingoje vietoje. Jei dalį šio darbo gali atlikti mašina, sumažėja rizika pareigūnams, o miestas gauna papildomą įrankį eismo tvarkai palaikyti.
Miestai vis dažniau testuos tokius sprendimus
Humanoidiniai robotai sankryžose rodo, kaip technologijos iš laboratorijų pereina į kasdienę miesto rutiną. Dar visai neseniai tokie projektai atrodė kaip parodų ar reklaminių vaizdo įrašų dalis. Dabar jie bandomi realiame eisme, tarp automobilių, pėsčiųjų ir įprasto miesto triukšmo.
Žinoma, tokia sistema turės pasiteisinti praktiškai. Reikės įvertinti, kaip robotai veikia blogu oru, kaip į juos reaguoja vairuotojai, ar pėstieji laikosi jų nurodymų, ar įranga pakankamai patikima ir ar ji tikrai sumažina pareigūnų darbo krūvį.
Tačiau pati kryptis aiški: miestai ieško būdų, kaip automatizuoti pavojingas ir monotoniškas užduotis. Eismo reguliavimas yra viena iš sričių, kur robotai gali būti naudingi greičiausiai, nes čia daug pasikartojančių signalų, aiškių taisyklių ir didelė saugumo svarba.
Humanoidiniai robotai sankryžose dar gali atrodyti neįprastai, bet jų logika paprasta. Jei mašina gali stovėti pavojingoje vietoje, kartoti signalus ir priminti taisykles, žmogus tuo metu gali atlikti darbą, kuriam tikrai reikia žmogaus. Būtent taip robotai pamažu tampa ne fantastikos, o miesto infrastruktūros dalimi.
